Tai buvo tas atvejis, kai ruoštasi daug ir su užmoju, o vietoj gurmaniško patiekalo išėjo nei šiokia, nei tokia košė ir dar su gumulais. O juk renginiui net buvo parašytas specialus scenarijus, prigalvota smulkių „cinkelių“. Na, kad ir įmantrus vedėjų amplua, M.A.M.A apdovanojimus vedusių „Radistų“ parodija – „sadistai“ oranžiniais kombinezonais, kokie dėvimi JAV kalėjimuose ir vienoje „Radistų“ fotosesijų.
Arba savotiška renginio rekvizito detalė – dėžė, prikrauta šieno, kuriame paslėpti apdovanojimai, plokšti stikliniai stačiakampiai su diskiniu pjūklu. Arba nuolatinis akcentavimas, jog scenoje esantys žmonės yra kokiu nors požiūriu „tėveliai“: „Apdovanojimą įteiks „Roko maršų“ tėvelis Algirdas Kaušpėdas!“, „Apdovanojimą įteiks kino režisierius ir puikus tėvelis Mykolas Vildžiūnas!“ ir t. t.
Kodėl gi išėjo košė ir kas buvo tie gumulai? Visų pirma, kaip tik tie „cinkeliai“, turėję pagyvinti renginį, bet vietoj to sukėlę nevientisumo įspūdį. Štai, pavyzdžiui, po salę vaikštinėjo vyrai ant kojūkų, dalijantys flajerius į būsimą Lilo ir Innomine gimtadienio koncertą, neturintį nieko bendro nei su apdovanojimais, nei su kojūkais.
O virš scenos mažyčiame narve karts nuo karto galėjai pamatyti dvi vangiai judančias merginas, dėvinčias aprangą kodiniu pavadinimu „Einu į parduotuvę, tau ko nors paimt?“ Darkart su gimtadieniu, „Radistai“! Matyt, ne aš vienas iki šiol prisimenu jūsų šventę puošusį narvą ir pusnuoges šokėjas.
 |
| Apdovanojimų akimirka |
Tokios „egzotikos“ fone galėjai pasijusti tarytum praėjusio amžiaus pradžios šarlatanų cirke, tetrūko tik pompastiško moters su barzda pasirodymo. Užtat į šį kontekstą puikiai įsipaišė ekscentriškasis „Baltic Balkan“ didžėjų kolektyvo lyderis Linas Starkus, visą vakarą mosikavęs pasiramstymo lazdele ir įrėmintu baltapūkio šunelio portretu.
Bet labiausiai į akis krito akivaizdus neatitikimas tarp vedėjų ir atlikėjų. Tiesa, ir patys vedėjai pasiskirstė tam tikru būdu: lėkšti plačiai išsišiepusio Viačeslavo Mickevičiaus pokštai erzino labiau nei šiek tiek ramesnė Šarūno Banevičiaus elgsena. Visgi būtent pirmasis kalbino muzikantus ir nenuostabu, kad kai kurie jų ėmė vengti atsakinėti į vedėjo klausimus.
 |
| Apdovanojimų akimirka |
Neverta nė sakyti, kad penketo valandų ceremonija prailgo. Vienu metu prie įėjimo susidūrė dvi žmonių grupės (jų tarpe buvo ir nominuotų muzikantų) su picos dėžėmis. Ir vieni, ir kiti buvo išėję užkąsti. Dėl kokių priežasčių jie grįžo su tuo maistu, neaišku, bet visai nesuprantama, kaip jiems išvis galėjo kilti noras kažkur išeiti?..
Nepaisant viso šito, publiką džiugino muzikantų pasirodymai. Tiesa, ausys ne visada buvo patenkintos, bet ne dėl muzikantų, o dėl garso operatorių darbo. Neitin galėjai suprasti, ką per „Yoko Mono“ pasirodymą repavo Pushaz. Komiškai atrodė grupės „Movo“ bongų mušėjas, nes, kaip jau atspėjote, jo paprasčiausiai nesigirdėjo. Ką jau kalbėti apie sunkiojo roko ir metalo atlikėjus, besielgiančius decibelų atžvilgiu dar šiek tiek subtiliau nei kiti.
Tai, žinoma, pateisinama ir gal net neišvengiama – daug gyvai grojančių atlikėjų vienoje scenoje per trumpą laiko tarpą. Visgi nėra taip, kad nebūtų jokių alternatyvų šitokiai situacijai. Tuo labiau alternatyviems apdovanojimams.
 |
| Apdovanojimų akimirka |
Visais kitais atžvilgiais muzikinė renginio pusė buvo šauni. Neabejotinas ceremonijos privalumas – atlikėjų stilių įvairumas. Scenoje pasirodė bene perspektyviausi savo srities atlikėjai, daugelio kurių individualiam skoniui pajusti vieno ar dviejų sugrotų kūrinių nepakanka. Reikia bent pusės koncerto, kad suprastum, ko jie verti.
Tai ypač galioja dar plačiai šaknų Lietuvos muzikos pasaulyje neįleidusių kolektyvų ir solinių atlikėjų – „Yoko Mono“, „Movo“, „Wulture“, „Umiko“, „Ba.“, „Tų Geresnių“, „Pievų“, Lilo ir „Karmos“ – atžvilgiu. Norėtųsi tikėtis, kad trumpų pasirodymų pakako „užkabinti“ iki tol jų negirdėjusiems klausytojams.
Galų gale, reikia pasidžiaugti už tuos, kuriems ir buvo skirta šventė: „Tie Geresni“ (metų debiutas ir tautos balso prizas), „Deeper Upper“ (metų vaizdas), „Golden Parazyth“ (metų elektronika), Markas Palubenka (metų albumas), „Spanxti“ (metų etno), Lilas (metų hiphopas), „Saulės kliošas“ (metų funkas), „Lucky Strike“ (metų punkas), „Avaspo“ (metų eksperimentinis projektas), „Garbanotas Bosistas“ (metų rokas), „Awakening Sun“ (metų metalas), „Baltic Balkan“ (metų didžėjų komanda), Dominykas Vaitiekūnas (metų charizma), „Satta Outside“ (metų festivalis), music.lt (metų muzikos skleidėjas).
 |
| Apdovanojimų akimirka |
Apibendrinant, T.Ė.T.Ė‘s apdovanojimų organizatoriams reikėtų gerai pamąstyti apie renginio koncepciją ir savo santykį su tais, kuriems ši šventė yra skirta. Šeštadienio renginio metu galima buvo susidaryti įspūdį, kad organizatorių ir muzikantų (o drauge su jais ir publikos) interesai ir požiūris į tokius apdovanojimus gerokai skiriasi.
Kaip moko liaudis, devynis kartus paklausk šventės kaltininkų, ko jie norėtų, ir tik tada dėk apdovanojimą į šieną.
 |
| Apdovanojimų akimirka |
