Šią neįprastą meno fiestą rengia Marijampolės architektai ir „Arvi“ įmonių grupė. Simpoziumo kuratorius yra garsus lietuvis, kuriantis Niujorke – Ray Bartkus. Atvykstančių kūrėjų būryje yra Fastas Forwardas (Niujorkas) – kompozitorius, režisierius, performansų autorius ir atlikėjas. Prieš keturis dešimtmečius jis savo kūrybos kelią pradėjo su mušamųjų instrumentų grupe, o į Marijampolę atvyksta su performansu „Feeding Frenzies“, kuriame dalyvauja virėjai, padavėjai, muzikantai ir žiūrovai.
Ray Bartkus per 23-jus savo karjeros metus kūrė iliustracijas didžiausiems JAV leidiniams – „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, „Billboard“, „Time“, „Newsweek“, „Harper’s“ ir daugeliui kitų. Pastaruoju metu dailininkas savo kūrinius rodė asmeninėse ir grupinėse parodose Niujorke, Vilniuje, Vroclave, Vienoje, Ženevoje, Londone.
Dailininkas Philipas Grisewoodas iš Londono yra jauniausias šio simpoziumo dalyvis, dar ieškantis savo stiliaus. Jis yra populiarus šiuolaikinio kūrybinio jaunimo tipažas, savo kūryboje jungiantis gatvės madą, grafinį dizainą ir politinį aktyvumą. Jis jau aštuonerius metus kuria alternatyvų, gatvės mados ir hiphopo kultūros paveiktą "Horace" prekės ženklą.
Paulas Campbellas yra vienas geriausių Didžiosios Britanijos kraštovaizdžio ir miesto planavimo specialistų. Jis šešerius metus dirbo Londono mero miesto plėtros komandoje ir vadovavo keletui įspūdingų projektų. Londone jis vertinamas dėl ypatingai profesionalaus sugebėjimo derinti transportą, gamtovaizdį ir architektūrą su gyventojų interesais.
Renginių programa ir informacija apie planuojamus projektus skelbiama internetinėje svetainėje www.malonny.lt.
Apie šį savaitgalį prasidedantį simpoziumą „Marijampolė – Londonas – Niujorkas: idėjų migracija“ kalbamės su Marijampolės architektu Gintautu Vieversiu.
– Kas yra toji „Idėjų migracija“ – žavingas vasaros žaidimas ar miesto poreikis atsinaujinti?
– Bus ir idėjų žaismas, ir rimtas darbas. Štai mūsų mieste yra didžiulė erdvė, per kurią žmonės praeina ir nesustoja – tai J.Basanavičiaus aikštė. Ji gražiai sutvarkyta, bet liko funkciškai neišnaudojama. Jauti, kad čia šalta, neįdomu, žmonės skuba ją praeiti. Saulė ir vėjas ją nutolina nuo žmonių. Plenero dalyviai pasiūlys idėjų kaip paversti šią erdvę gyvybingą ne tik renginių metu, bet ir kasdieniame žmonių gyvenime. Pasinaudosime mažosios architektūros elementais – tada aikštė pasidarys jaukesnė ir patrauklesnė žmonėms, čia jie ras prieglobstį, vietą, kur galima bendrauti.
Plenere dalyvaus keturi jaunųjų architektų kolektyvai. Jie atvykę į Marijampolę turės galimybę rekonstruoti visas erdves. Žinoma, jau esamų pastatų keisti negalėsime. Jie turės įgyvendinti pagrindinį šūkį: „Aikštė žmonėms!“
Su grafiti galima ne tik terlioti sienas, bet ir sukurti meną.
– Ant miesto sienų bus tapomi didžiuliai paveikslai. Ar lietuviai jau yra pasirengę priimti grafiti meną?
– Su grafiti galima ne tik terlioti sienas, bet ir sukurti meną. Grafiti yra laikinas menas, nes jis susietas su architektūra, o ji kinta. Manau, kad nieko baisaus, net jeigu garsių Niujorko menininkų paliktus grafiti piešinius po kelerių metų pakeis kas nors kitas.
– Ar mieste atsirasiantys grafiti eskizai turėtų būti susieti su esama miesto renovacijos koncepcija?
– Reikia naujovių, reikia rizikuoti. Grafiti menas yra labai individualus. Tai yra kiekvieno menininko idėjos ir gebėjimai pavaizduoti mintis. Manau, kad nereikėtų kištis į menininko kūrybą, negalima kažko diktuoti, tuomet grafiti bus įdomesnis, netikėtas. Vienas iš planuojamų piešinių neturi aiškaus siužeto, o yra tik atskiri simboliai. Tokiu būdu žmonės galės kurti šalia kitus piešinius nebijodami per daug pakeisti esamą.
Vienas iš planuojamų piešinių neturi aiškaus siužeto, o yra tik atskiri simboliai. Tokiu būdu žmonės galės kurti šalia kitus piešinius nebijodami per daug pakeisti esamą.
– Marijampolės miestas pastaruoju laikotarpiu kardinaliai pasikeitė. Koks šiandien miesto veidas. Ar jis išskirtinis?
– Miestas kaip žmogus. Miestas susideda iš tam tikrų dalių: gyvenamieji ir pramoniniai rajonai, viešosios erdvės. Mieste nėra nieko nereikalingo. Štai Vytauto parkas. Tai yra aikštė, kuri reprezentuoja Marijampolės miestą, o aikštėje esantis Vytauto paminklas įprasmina šią erdvę. Kita viešoji erdvė yra Poezijos parkas, kurio funkcinė paskirtis rekreacinė, tai yra poilsio zona su vandens elementais. Kita viešoji erdvė, kuri buvo neseniai sutvarkyta, tai – Rygiškių parkas prie upės. Šio parko funkcinė reikšmė sportinė. Dar yra Rygiškių gimnazijos viešoji erdvė, kuri reprezentuoja Marijampolės istoriją ir yra pagrindinis istorijos palikimas. Senamiestyje yra daugiau nedidelių skverelių – malonių, funkciškai sutvarkytų.
– Atrodo, didieji Marijampolės projektai jau pasibaigę, kaip toliau keisis miesto „kūno“ dalys?
– Ryškių viešųjų erdvių Marijampolėje neliko, todėl čia nebėra, ką tobulinti. Manau, kad reikėtų susirūpinti dėl dviračių takų. Pradžia yra labai graži, kadangi dviračių takas yra nuo Poezijos parko iki Bažnyčios gatvės, tačiau visa tai galėtų ir toliau vystytis. Atsisukti turėtume į savo išskirtinumą – Šešupės upės krantinę, jai suteikiant miesto erdvėse daugiau prasmės. Jau šiandien Marijampolę galima pavadinti žaliu miestu, šia kryptimi ir turėtume keliauti toliau.
