Kelis dešimtmečius nenaudotos fabriko patalpos šeštadienio popietę atgijo – didžiulis būrys marijampoliečių ir miesto svečių susirinko į parodos „Tapybos pabaiga“ atidarymą. Meno gerbėjai ją galės lankyti iki balandžio 28-osios kasdien 12-18 val. „Arvi cukraus klube“ (P.Armino g. 67a).
R.Bartkus tikino seniai besižavėjęs menui neįprastomis erdvėmis – nenaudojamais gamyklų cechais, sandėliais, todėl neatsisakė verslininko Vidmanto Kučinsko siūlymo užsukti į Marijampolę.
„Inauguruojame naują kultūros židinį. Reikia įrodyti, kad viskas vyksta ne tik Vilniuje“, – parodos atidaryme kalbėjo menininkas.
Cukraus fabrikas buvo pastatytas praėjusio amžiaus pradžioje, bet pastaruosius kelis dešimtmečius šios patalpos buvo nenaudojamos. R.Bartkui ši erdvė pasirodė originali ir įdomi, todėl jis paprašė nė truputėlio netvarkyti aptrupėjusių sienų ir nelygių grindų. Prieš parodą patalpos buvo tik išvalytos ir kiek pašildytos.
„Reikia jas išnaudoti kultūrinei veiklai“, – garsiai ragino išeivis. Niujorke, kur jis gyvena jau trečią dešimtmetį, tokiose vietose rengiamos garsiausių menininkų parodos.
Marijampolėje demonstruojami dvylika paveikslų ir instaliacijų – paties R.Bartkaus autoportretai, jo žmonos Inos portretai, įvairios kūno dalys. Didžiuliai tapybos darbai primena nuotraukas ir tik priėjus visai arti galima pamatyti potėpius. Šį ciklą R.Bartkus brandino penkiolika metų. Nors užsienyje kūrėjas pirmiausiai išgarsėjo kaip iliustratorius, tapybą jis yra pavadinęs slapta meile.
Pasveikinti R.Bartkaus į parodos atidarymą sugužėjo ne tik nemažai marijampoliečių, bet ir būrys svečių iš Vilniaus – Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, keletas kitų politikų ir diplomatų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, režisierius Vytautas Balsys. Renginyje dalyvavo ir dailininko tėtis Andrius bei sūnus Kristijonas. Nebuvo tik žmonos Inos, likusios Niujorke.
Kartu viešbutyje „Europa Royale Marijampolė“ (J.Basanavičiaus a. 8) eksponuojami išeivio grafikos darbai.
Parodos „Tapybos pabaiga“ pasaulinė premjera įvyko pernai rudenį Vilniuje, „Titaniko“ galerijoje. Būtent tada menininkas sulaukė Marijampolės verslininko, „Arvi“ įmonių grupės prezidento V.Kučinsko pasiūlymo ją pristatyti ir šiame mieste.
Dėl skirtingų erdvių atidarytoji šeštadienį atrodo lyg visai kita paroda. Vilniuje didžiuliai paveikslai buvo demonstruojami erdviose šviesiose salėse, Marijampolėje jie sukabinti ant aptrupėjusių sienų, kurios išeivio darbams suteikia visai kitokį prieskonį. Ne vienas abi parodas jau apžiūrėjęs žmogus tvirtino, kad naujoje vietoje darbai pasirodė visai kitokie ir gerokai įdomesni.
Šiuo metu sprendžiama, kur paroda keliaus toliau, – į Niujorką ar Maskvą. Beje, vienas joje rodomas kūrinys jau parduotas ir vėliau iškeliaus į privačią kolekciją JAV.
R.Bartkus
Rimvydas (Ray) Bartkus gimė 1961 m. Vilniuje. 1986 m. baigęs grafiką tuomečiame Vilniaus dailės institute kūrė litografijas, ofortus, piešinius, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Gavęs pasiūlymą pristatyti savo darbus viename JAV universitete, nusprendė persikelti į šią šalį ir 1991 m. su šeima – žmona Ina bei sūnumi Kristijonu – įsikūrė Niujorke, bet iki šiol save laiko vilniečiu, gyvenančiu užsienyje.
Jo darbai pirmiausiai sudomino laikraščio „The New York Times” meno direktorių. Lietuvio iliustracijos yra papuošusios tokių žurnalų, kaip „Time”, „Newsweek”, „Harper’s”, „New York Times Book Review“ viršelius, publikuotos „Wall Street Journal”, „Los Angeles Times”, „Boston Globe”, „Business Weekly”, „Fortune“, „Smart Money“, „New Republic“, „Business Weekly“, „Christian Science Monitor“.
R.Bartkus taip pat iliustravo Francis Fukuyama, Salman Rushdie ir Margaret Atwood bestselerius.
Menininkas yra dalyvavęs parodose Niujorke, Helsinkyje, Hagoje, Vienoje, Skopjėje, Varšuvoje, Pekine, Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, surengęs parodas sostinės galerijose, Kijeve.
Tarp jo darbų: Tymo turguje Vilniuje pirktuose duonos kepaluose išpjaustyti filosofų Immanuelio Kanto, Sokrato ir Giordano Bruno portretai; trijų jo pasų – sovietinio, lietuviško ir amerikietiško – kopijos, vieno dolerio banknoto ir milijono dolerių čekio klastotės. Vieną darbą galima išvysti kasdien – R.Bartkus yra 50 litų banknoto, papuošto Jono Basanavičiaus portretu, autorius.
Jo darbų galima rasti Lietuvos dailės muziejuje, Vilniaus universiteto grafikos kolekcijoje, Nacionalinėje portretų galerijoje (Vašingtonas), privačiose kolekcijose Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse.
