Iš Šveicarijos į Lietuvą jau atvyko vienas garsiausių žemės meno atstovų, skulptorius ir floristas, Pablo Picasso mokinys Peteris Hessas.
Festivalyje taip pat dalyvauja Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Rusijos, Šveicarijos, Lenkijos, Olandijos, Lietuvos menininkai. Jie poromis kurs meno objektus, o juos vertins parke apsilankę lankytojai. Penktadienį bus paskelbtas labiausiai žmones sužavėjęs kūrinys.
Menininkų kūriniai liks parke. Dalis jų iki šiol išikę ir nuo pirmojo festivalio, kuris buvo surengtas prieš dvejus metus. „Festivalis jau tapo tradiciniu. Pirmasis suolaukė daug gerų atsiliepimų Eurpoje, apie jį rašyta įvairiuose prestižiniuose meno žurnaluose, kituose leidiniuose”, – teigė festivalio idėjos autorius, floristas Marijus Gvildys.
Pasak menininko, Žemės menas atsirado kaip protestas prieš urbanizaciją ir vartotojišką požiūrį į prekybą meno kūriniais. Žemės meno kūriniai kuriami ne galerijoms ar aukcionams, jie nekilnojami ir neparduodami. Šis menas turi kitus tikslus: skatinti ekologiją, kurti traukos vietas bendruomenėms ir svečiams.
„Mes kursime tik lauke ir su toje aplinkoje randamomis natūraliomis priemonėmis: šakomis, akmenimis, gėlėmis, samanomis, žole. Be to, labai svarbu, kad visos medžiagos būtų pavaldžios laikui“, – aiškino M. Gvildys.
P.Hessas sakė, kad jį žavi galimybė sukurti grožį iš to, kas gamtoje jau sutrūnijo, supuvo, nunyko. „Taip pat esu įsitikinęs, kad žemės menas yra terapija“, – sakė jis.
P.Hessas pats daug metų organizuoja žemės meno festivalius Šveicarijoje. Iš ten šią idėją parsivežė ir M.Gvildys. „Mes, šioje srityje galime daug kuo nustebinti sočią Vakarų Europą. Pavyzdžiui, aš Italijoje nustebinau kurdamas kauptuku, kirviu. Man, kaip ir kiekvienam lietuviui nieko keista pasirausti žemėje mamos darže su kauptuku ar sukapoti malkas. O Vakaruose tau jau egzotika ir tokių priemonių naudojimas sukelia didelį susidomėjimą“, – šypsojosi menininkas.
