„Auksiniai scenos kryžiai“: triumfavo „Didvyrių aikštė“, už gyvenimo nuopelnus pagerbta Sigutė Stonytė

Kovo 29-ąją, minint prieš keletą dienų praėjusią tarptautinę Teatro dieną, Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo apdovanoti geriausi Lietuvos teatro menininkai. Jiems buvo įteiktos premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“ bei Boriso Dauguviečio auskaras.
Šarūnas Birutis ir Sigutė Stonytė
Šarūnas Birutis ir Sigutė Stonytė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Daugiausia – net keturis „Auksinius scenos kryžius“ – pelnė Kristiano Lupos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatytas spektaklis „Didvyrių aikštė“. Spektaklis buvo pripažintas geriausiu režisieriaus, pagrindinio aktoriaus, pagrindinės aktorės ir šviesų dailininko arba videomenininko kategorijose.

„Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremoniją pradėjo įspūdingas „Giunter Percussion“ būgnų šou, kurį pratęsė šiuolaikinio šokio šokėjų pasirodymas, lydimas didingų Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir elektrinės gitaros garsų.

Vakaro vedėjai, aktoriai Vilma Raubaitė ir Darius Gumauskas, sveikindamiesi su žiūrovais atkreipė dėmesį, jog šiemet tarptautinė Teatro diena sutapo su Prisikėlimo švente, todėl ir susirinkusiesiems linkėjo ne tik šviesių idėjų, bet ir gerumo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka

Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis tardamas sveikinimo žodį sakė: „Jau ketvirtą kartą tenka skirti komisiją ir šią iškilmingą dieną būti scenoje. Kai kas juokauja, kad net specialų apdarą tam esu įsigijęs.“ 

Suprasti akimirksniu

  • Apdovanojimai rengiami kasmet, kovo 27-ąją, tarptautinę Teatro dieną
  • Apdovanojimai pradėti teikti nuo 1992 m.
  • Nuo 2004 m. apdovanojimų laureatai pelno „Auksinį scenos kryžių“
  • „Auksinį scenos kryžių“  sukūrė menininkė Rūta Ničajienė
  • Nuo 2009 m. skiriamas Boriso Dauguviečio auskaras
  • Šių metų apdovanojimams buvo pateikti 75 spektakliai
  • Spektaklius vertino 9 žmonių komisija

Š.Birutis teigė, jog „Auksiniai scenos kryžiai“ ir jais apdovanojami asmenys yra mūsų šiandienos teatras ir žvilgsnis į jo ateitį. O teatras, anot jo, gyvas – jis banguoja kaip jūra, kyla ir krenta, kiekvienais metais pateikia naujų staigmenų. 

Š.Birutis taip pat padėkojo komisijos nariams ir jų sugebėjimui pastebėti tuos, kurie nuveikė daugiausiai ar žibėjo ryškiausiai. „Linkiu, kad teatrui nestigtų žiūrovų, kad teatras priverstų ne tik džiaugtis, bet ir liūdėti, mylėti, išgyventi, o svarbiausia, kad išmokytų, ar net priverstų, mąstyti,“ – sakė Š.Birutis.

Apdovanojimų teikimas prasidėjo nuo Boriso Dauguviečio auskaro, skiriamo nuo 2009 m. už novatoriškus ir originalius teatro sprendimus. Šiemet jis atiteko choreografei Agnijai Šeiko. Atsiimdama apdovanojimą A.Šeiko teigė, jog šis prizas yra didžiulė garbė, ir dėkojo savo komandai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka

Geriausiu jaunuoju menininku buvo pripažintas dirigentas Modestas Barkauskas. Šis apdovanojimas jam skirtas už vienaveiksmių baletų triptiko „Bolero+“ muzikinės dalies pastatymą ir dirigavimą bei baleto „Eglė žalčių karalienė“ dirigavimą.

Į sceną žengęs M.Barkauskas tarė: „Ši savaitė man ypatinga, šiandien rankose laikau „Auksinį scenos kryžių“, o dar didesnę dovaną – sūnų – man dovanojo žmona.“ 

TAIP PAT SKAITYKITE: „Auksinių scenos kryžių“ ceremonija subūrė Lietuvos meno elitą

Geriausiu lėlių ar objektų spektakliu tapo Karolinos Jurkštaitės spektaklis „Meile, don’t stop“. Režisierė atsiimdama apdovanojimą sakė, jog lėlių teatras yra įdomus savo forma ir plastika, tačiau ją labiausiai jaudina lėlininko ir lėlės santykis. „Tas ryšys yra labai jautrus –lėlininkas turi save pamiršti tam, kad atgaivintų kitą būtybę,“ – sakė K.Jurkštaitė.

Nešiau tą scenos kryžių pusę gyvenimo, bet auksinio – ne. Lengvas, – sakė Vilija Grigaitytė.

Choreografės Birutės Banevičiūtės šokio spektaklis vaikams iki 3 metų „Spalvoti žaidimai“ buvo pripažintas geriausiu spektakliu vaikams ir jaunimui. B.Banevičiūtė sakė, jog jai gera stovėti šioje LNOBT scenoje, nes būtent čia ji ir pradėjo šokti, ir džiaugėsi, jog per dešimt metų užsiaugino ne tik vaikų, bet ir tėvų publiką.

Geriausiais šokėjais buvo pripažinti Greta Gylytė ir Eligijus Butkus už vaidmenis spektaklyje „Bolero“. G.Gylytė padėkojo ne tik visai kūrybinei grupei, bet ir savo partneriui Eligijui už jo kantrybę ir darbštumą bei pasveikino jį su gimtadieniu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka

Martynas Rimeikis už baleto spektaklį „Visur, kur mes nebuvom“ buvo pripažintas geriausiu choreografu. Atsiimdamas apdovanojimą, M.Rimeikis sakė, jog nors šoko šioje scenoje 17 metų, tačiau apdovanojamas yra už tai, kad nešoka – anot jo, tai ženklas, kad eina teisingu keliu.

Geriausia operos soliste už Manon Lesko vaidmenį spektaklyje „Manon“ pripažinta Viktorija Miškūnaitė užlipusi ant scenos sakė, jog anksčiau žiūrėdama ceremonijas galvojo, jog ši šventė tampa kone nacionaline padėkos diena, mat laureatai dėkoja visiems – nuo tėvų iki dievų, tačiau šiandien, stovėdama čia, ji sakė norinti padėkoti visiems, kurie ją pažįsta ir kuriuos ji pažįsta. Ypač – savo vaikams, ir LNOBT, suteikusiam jai naujus namus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka

Vilija Grigaitytė buvo pripažinta geriausia nepagrindine aktore už vaidmenį spektaklyje „Miškinis“. Aktorė sakė: „Nešiau tą scenos kryžių pusę gyvenimo, bet auksinio – ne. Lengvas.“ 

Geriausio nepagrindinio aktoriaus apdovanojimą pelnė Liubomiras Laucevičius už vaidmenis spektakliuose „Hamletas“ ir „Miškinis“. Atsiimdamas „Auksinį scenos kryžių“ aktorius dėkojo savo teatro kolegoms, režisieriams ir komisijai, kuri jį įvertino. 

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka

Už geriausią nacionalinę dramaturgiją buvo apdovanoti spektaklio „Didis blogis“ autoriai – režisierius Arpadas Schillingas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius.

„Girdėjau legendą, kad LNOBT salė ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro salė yra akustiškai susijusios. Sakoma, kad labai įsiklausius galima girdėti, kas vyksta kitoje salėje“, – teigė M.Ivaškevičius, atsiimdamas apdovanojimą tuo pat metu, kai Nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje buvo vaidinamas „Didis blogis".

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka

Geriausiais muzikos spektakliams kūrėjais ir atlikėjais buvo pripažinta erdvinės operos tamsoje „Confessions“ kūrybinė grupė („Operomanija“) – kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, kompozitorius Jensas Hedmanas ir dainininkė Asa Nordgren. Atsiimdama apdovanojimą, R.Vitkauskaitė dėkojo komisijai, atkreipusiai dėmesį į nestandartinį kūrinį, bei auditorijai, be kurios opera nebūtų galėjusi įvykti. 

Eikime pirmyn, nepaisant nieko. Nes teatras ir menas yra ta vieta, kur dar galime įrodyti savo žmogiškumą, – sakė Lukaszas Twarkowskis.

Geriausios scenografijos ir kostiumų dailės kateogorijoje buvo apdovanota Paulė Bocullaitė, sukūrusi scenografiją spektakliui „Hamletas“. P.Bocullaitė dėkojo kūrybinei komandai ir jai pačiam mieliausiam – Kauno dramos teatrui – kuriame ji užaugo ir kuris ją priėmė. 

Už spektaklio „Didvyrių aikštė“ vaizdo projekcijas geriausio šviesų dailininko ir videomenininko kategorijoje buvo apdovanotas Lukaszas Twarkowskis. Autorius dėkojo spektaklio kūrybinei grupei ir teigė kamuojamas dviprasmiškų jausmų, mat niekas netikėjo, kad „Didvyrių aikštė“ taps tokia aktuali taip greitai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka

„Iš dalies jaučiuosi laimingas dėl šio prizo, tačiau tuo pat metu man neramu dėl situacijos, kuri yra Europoje. Bet kaip teatro atstovas noriu pasakyti: eikime pirmyn, nepaisant nieko. Nes teatras ir menas yra ta vieta, kur dar galime įrodyti savo žmogiškumą,“ – sakė Lukaszas Twarkowskis.

Geriausia metų aktore tapo Eglė Gabrėnaitė už Ponios Citel vaidmenį spektaklyje „Didvyrių aikštė“. E.Gabrėnaitė apdovanojimų dieną pati atsiimti „Auksinio scenos kryžiaus“ negalėjo, todėl į žiūrovus kreipėsi video sveikinimu.

Ji sakė kartą režisieriaus K.Lupos paklaususi, kas jam yra teatras. Jis atsakė, jog jam reikia noro ir pamišimo. „Kadangi esame pamišę, nes dirbame teatre, leidžiamės į avantiūrą, pavadintą „teatras“. Mums visiems linkiu noro ir sveikatos,“ – sakė E.Gabrėnaitė.

Tačiau didžiausia laimė buvo buvimas scenoje, tarnavimas jums, muzikai. Tai yra Dievo dovana, –sakė S.Stonytė. 

Geriausio aktoriaus apdovanojimą pelnė Valentinas Masalskis už vaidmenis spektakliuose „Didvyrių aikštė“ ir „Didis blogis“. Vaizdo įrašą parengęs V.Masalskis sveikino susirinkusiuosius su Teatro diena ir linkėjo teatrui ir teatro žmonėms drąsos, nebijoti suklysti, nebijoti savo klaidų. „Linkiu rakto, kaip prisibelsti į tą žiūrovą, kuris ateina žiūrėti jūsų,“ – sakė V.Masalskis.

Geriausiu 2015-ųjų metų režisieriumi tapo Kristianas Lupa už spektaklį „Didvyrių aikštė“. Režisierius negalėjo atvykti, nes šiuo metu repetuoja spektaklį Vroclave, tačiau, kreipdamasis į žiūrovus iš televizijos ekrano, teigė, jog jį nepaprastai džiugina, kad šis kūrinys randa atgarsį Lietuvoje ir kitur. K.Lupa sakė, jog ypač nuostabu tai, kad nominuoti ir kiti prie šio darbo prisidėję autoriai, nes šis spektaklis yra bendras kūrinys. 

Apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus šiais metais buvo skirtas LNOBT operos solistei, Nacionalinės premijos laureatei Sigutei Stonytei. Atsiimdama apdovanojimą S.Stonytė sakė, jog jis jai buvo netikėtas: „Nei aš šio kryžiaus laukiau, nei tikėjausi – prieš porą valandų man paskambino ir pasakė, kad turiu būti čia. Nes tuo metu buvau miške. Užsidėjau Juozo kostiumėlį ir kepurę, nes plaukai nebuvo „sufrizuoti“. 

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos akimirka

Tačiau solistė teigė, jog gal ir gerai, kad yra be blizgučių ir viso to, kas būdinga operos solistėms, o skubėdama į ceremoniją sakė vis galvojusi, kad visas jos gyvenimas, visi apdovanojimai buvo vieni netikėtumai.

„Tačiau didžiausia laimė buvo buvimas scenoje, tarnavimas jums, muzikai. Tai yra Dievo dovana,“ – sakė S.Stonytė. 

Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijoms gauti iš viso buvo pateikti 75 spektakliai, juos vertino kultūros ministro įsakymu sudaryta komisija.

Geriausiais nacionalinės dramaturgijos pastatymas:

  • Arpado Schillingo ir Mariaus Ivaškevičiaus „Didis blogis“
  • Birutės Mar-Marcinkevičiūtės „Ledo vaikai“
  • Aušros Pukelytės „Teritorija“

Geriausias režisierius:

  • Kristianas Lupa („Didvyrių aikštė“)
  • Eimuntas Nekrošius („Borisas Godunovas“ ir „Bado meistras“)
  • Valteris Silis ir Janis Balodis („Miškinis“)

Geriausia aktorė:

  • Eglė Gabrėnaitė („Didvyrių aikštė“)
  • Jevgenija Gladij („Didis blogis“ ir „Rusiškas sąsiuvinis“)
  • Viktorija Kuodytė („Bado meistras“ ir „Didvyrių aikštė“)

Geriausias aktorius:

  • Valentinas Krulikovskis („Septynios gražuolės“ ir „DreamWorks“)
  • Valentinas Masalskis („Didvyrių aikštė“ ir „Didis blogis“)
  • Vainius Sodeika („Hamletas“, „Miškinis“ bei „Mechaninė širdis“)

Geriausia nepagrindinė aktorė:

  • Vilija Grigaitytė („Miškinis“)
  • Eglė Grigaliūnaitė („Hamletas“, „Miškinis“, „Mechaninė širdis“)
  • Vitalija Mockevičiūtė („Didis blogis“, „Borisas Godunovas“, „Jelizaveta Bam“)

Geriausias nepagrindinis aktorius:

  • Saulius Čiučelis („Hamletas“, „Miškinis“, „Mechaninė širdis“)
  • Liubomiras Laucevičius („Hamletas“, „Miškinis“)
  • Arūnas Sakalauskas („Didvyrių aikštė“, „Borisas Godunovas“, „Jelizaveta Bam“)

Geriausias scenografas ir kostiumų dailininkas:

  • Ugis Berzinis („Miškinis“)
  • Paulė Bocullaitė („Hamletas“)
  • Marius Nekrošius („Borisas Godunovas“, „Didis blogis“, „Bado meistras“)

Geriausias šviesų dailininkas ir videomenininkas:

  • Ričardas Matačius („Teritorija“),
  • Eugenijus Sabaliauskas („Rusiškas sąsiuvinis“, „Mechaninė širdis“, „Dryžuota opera“)
  • Lukaszas Twarkowskis („Didvyrių aikštė“)

Geriausias muzikos spektakliams kūrėjas ir atlikėjas:

  • Kūrybinė grupė „Operomanija“: kompozitoriai Rūta Vitkauskaitė ir Jensas Hedmanas, dainininkė Asa Nordgren („Confessions“)
  • Bogumilas Misala („Didvyrių aikštė“)
  • Marius Stavaris („Hamletas“)

Geriausia choreografija:

  • Vytis Jankauskas („Akloji dėmė“)
  • Martynas Rimeikis („Visur, kur mes nebuvom“)
  • Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė („Stiklo sodai“)

Geriausias operos solistas:

  • Jurgita Adamonytė („Pelėjas ir Melisanda“)
  • Viktorija Miškūnaitė („Manon“)
  • Jevgenijus Ulanovas („Pelėjas ir Melisanda“)

Geriausias šokėjas:

  • Greta Gylytė ir Eligijus Butkus („Bolero“)
  • Giedrė Kirkilytė-Jankauskienė („Akloji dėmė“)
  • Goda Laurinavičiūtė („Stiklo sodai“)

Geriausias spektaklis vaikams ir jaunimui:

  • „Mechaninė širdis“
  • „Spalvoti žaidimai“

Geriausias lėlių ar objektų spektaklis:

  • „Apie tai, kaip Kolka Pankinas skrido į Braziliją, o Marčius Nepankinas niekuo netikėjo, arba Ga-ra-rar“
  • „Meile, don’t stop“

Geriausias debiutas:

  • Dirigentas Modestas Barkauskas – už vienaveiksmių baletų triptiko „Bolero+“ muzikinės dalies pastatymą ir dirigavimą, baleto „Eglė žalčių karalienė“ dirigavimą,
  • Aktorius Valerijus Kazlauskas  – už Nevykėlio vaidmenį spektaklyje „Nevykėlis“
  • Choreografė ir šokėja Miglė Praniauskaitė – už šokio spektaklio „Rekonstruoti“ choreografiją ir atlikimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis