Į tarptautinio Vilniaus teatro festivalio „Sirenos“ programą įtrauktas režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, kuriame esą viešai tyčiojamasi iš Renesanso dailininko Antonello da Messinos nutapyto „Išganytojo portreto“, tapo karštų parlamentarų diskusijų objektu.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pasiūlė rezoliuciją, kurioje Lietuvos visuomenė kviečiama „boikotuoti krikščionis įžeidžiantį spektaklį, kuris skaldo visuomenę, kursto religinę nesantaiką ir galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją“.
Parlamentaras Vidmantas Žiemelis pristatė griežtesnę rezoliuciją, kurioje siūloma prašyti Vyriausybės iš viso uždrausti šį spektaklį rodyti.
Tačiau galutinio sprendimo Seimas antradienį nepriėmė. Nuspręsta abiejų rezoliucijų tekstus sujungti į vieną, kurį dar pakoreguos sudaryta parlamentarų komisija.
Europą pavadino pūvančia pasaulio dalimi
Seimo atstovai turi bent nuomonę pasakyti prieš šį įžūlų tautos moralės normų ir tradicijų išžaginimą, – apie spektaklį kalbėjo R.Smetona.
Į tribūną pasisakyti atėjęs Seimo narys Egidijus Klumbys ypač džiaugėsi tuo, kad paskutiniame posėdyje prieš naujuosius rinkimus Seimas pagaliau svarsto fundamentalius vertybinius klausimus. Jis priminė kolegės V.Aleknaitės-Abramikienės klausimą, ar galime pasitikėti Europa. Anot E.Klumbio, negalime, nes tai „pūvanti pasaulio dalis, nesugebėjusi į Konstituciją įrašyti krikščioniškųjų vertybių“.
E.Klumbys kaip pavyzdį nurodė musulmonus, įnirtingai ginančius savo religiją. Tačiau parlamentaras įsitikinęs, kad tokiai solidžiai institucijai kaip Seimas, nevertėtų pasisakyti dėl vieno ar kito spektaklio, nes „gal rytoj Rokiškio ar Joniškio teatras bandys parodyti kokį spektaklį ir mes vėl priiminėsime rezoliuciją“. Esą būtina priimti bendrą rezoliuciją dėl religinių vertybių gynimo.
Rimantas Smetona priminė ir išmėsinėtų kūnų parodą, į kurią tėvai ėjo su vaikais. „Tai toks atvejis, kai Seimo atstovai turi bent nuomonę pasakyti, tai įžūlus tautos moralės normų ir tradicijų išžaginimas. Tenka apgailestauti, kad kultūros ministras didžiuojasi gindamas šį „kultūros“ reiškinį“, – apie spektaklį kalbėjo R.Smetona.
Anot R.Smetonos, jeigu rezoliucija ir nebus priimta, o spektaklis įvyks, būtų gerai, jeigu į tokią saviraišką žiūrėtų tik „tam tikros pakraipos žmonės“, o „sveiki, normalūs Lietuvos piliečiai aplenktų tokią vietą“. „Pats geriausias atsakas būtų – paniekinanti tyla“, – pareiškė parlamentaras.
Seimo posėdį pavadino spektakliu
Visiškai kitaip iš tribūnos kalbėjo Laimonas Dinius. Prisipažinęs esąs krikščionis ir žydas, bet gerbiąs tiek pagoniškas vertybes, tiek musulmonus, o ypač budistus, L.Dinius pareiškė manąs, kad šį Seimo spektaklį vertėjo pamatyti net pačiam R.Castellucci, nes „kai kurie aktoriai tikrai neblogi ir režisūra nebloga, rinkimų tikslų siekiama puikiai“.
Jei priimsite rezoliuciją siekdami uždrausti spektaklį, sukelsite tarptautinį skandalą, kurį vėl teks gesinti prezidentei, – sakė A.M.Pavilionienė.
„Tvirtai kalbame apie tai, ko 99 proc. iš mūsų nematėme, nežinome, apie ką kalbame. Kaip radijo laidoje sakė Oskaras Koršunovas, pirmiausia gal reikėtų pasižiūrėti. Gal ir netradicinėmis priemonėmis išreikšta, bet, anot O.Koršunovo, kuris turbūt yra bendravęs su R.Castellucci, šis režisierius yra grynai katalikiškų pažiūrų“, – kalbėjo L.Dinius, susimąstęs, ar Seimas jau neturi, ką veikti, kad nagrinėja spektaklius.
Aušrinė Marija Pavilionienė vylėsi, kad Lietuvos valstybė vis dar yra demokratinė šalis, kurioje menas nėra cenzūruojamas, kaip tai buvo daroma Hitlerio, Stalino, Brežnevo laikais. „Menininkas raiškos formomis turi teisę šokiruoti žiūrovą, kad šis vaduotųsi iš dogmų, kaustančių jo sąmonę. Negalime vertinti meno dėl moralinių dalykų, nes menas nėra moralės sfera, tai estetikos sritis. Jei priimsite rezoliuciją siekdami uždrausti spektaklį, sukelsite tarptautinį skandalą, kurį vėl teks gesinti prezidentei“, – aiškino parlamentarė.
A.M.Pavilionienė patarė kolegoms prie religinių simbolių klūpėti namuose, tačiau nedrausti visuomenei, kurioje yra ir netikinčiųjų, pažinti meno įvairovę ir meninės raiškos formas.
