Lietuviai išsilaipino, ko gero, įdomiausioje ir labiausiai lankomoje Deception saloje, kur vasaros metu veikia dvi mokslinės tyrimų stotys. Tai pasagos formos sala, maždaug 12 km skersmens. Ją prieš 10 000 metų suformavo galingas vulkano išsiveržimas.
Ekspedicijos ledlaužis siaura protaka įplaukė į Foyn įlanką, tai vienintelė vieta pasaulyje, kur į snaudžiančio ugnikalnio centrą galima įplaukti laivu. Foster – natūralų gamtos „uostą“ esantį įlankoje galima laikyti vienu iš saugiausių uostų, esančių aplink Antarktidą, jį supa gamtos suformuotos „sienos“, kurios apsaugo nuo vėjų ir audrų.
Deception salos unikalų kraštovaizdį suformavo daugkartiniai ugnikalnių išsiveržimai. Dabar jo aktyvumą rodo karštos, neužšąlančios versmės. Antarktidos žemyne ir salose yra tik dvi vietos kur stebimas ugnikalnių aktyvumas. Tai Deception ir Roso sala, esanti Roso jūroje (ugnikalnis Erebus 3795 m.).
Ekspedicijos dalyviai su pripučiamais laiveliais „Zodiak“ išplaukė į salą. Išsilaipinus ugnies ir ledo „karalystėje“, keliautojų laukė 6 kilometrų žygis pėsčiomis per lavos laukus, akmenis ir ledą. Oro temperatūra apie nulį laipsnių, nedidelis vėjelis. Krante pasitinka nedidelė čia įsikūrusi pingvinų kolonija. Tai antarktinių pingvinų (lot. – Pygoscelis antarcticus) buveinė. Šie pingvinai užauga iki 75 cm aukščio, sveria 3–4,5 kg. Nuo kitų pingvinų rūšių išsiskiria per skruostus nuo ausies iki ausies einančia plona juoda linija. Jaunikliai jau gerokai paaugę, aktyviai maitinasi ir ruošiasi atšiauriai žiemai.
Lietuviai apžiūrėjo istorines Deception salos vietas. Nuo 19 amžiaus sala buvo gausiai lankoma, čia prieglobstį nuo audrų bei ledkalnių rasdavo keliautojai, tyrinėtojai ir medžiotojai. 1906 metais saloje įsikūrė pirmoji ir didžiausia Norvegijos bei Čilės banginių medžiotojų kompanijos bazė, kuri pradėjo masiškai medžioti banginius. 1914 metais saloje jau veikė 13 banginių medžioklės bei perdirbimo bazių. Žiauriais banginių medžioklės laikais prie norvegų–čiliečių bazės kasdien gulėdavo apie 3000 banginių kūnų, kuriuos čia pat perdirbdavo. Negailestingas banginių naikinimas būtų ir toliau tęsiąsis jei ne didžiulis vulkano išsiveržimas devyniolikto amžiaus viduryje. Jis sunaikino beveik visas bazes, kurių atstatyti ir toliau medžioti banginius finansiškai nebeapsimokėjo. Dabar čia galima rasti tik įspūdingas bazių liekanas ir banginių griaučių kapines. Nuo 19 amžiaus sala buvo gausiai lankoma, čia prieglobstį nuo audrų bei ledkalnių rasdavo keliautojai, tyrinėtojai ir medžiotojai. 1906 metais saloje įsikūrė pirmoji ir didžiausia Norvegijos bei Čilės banginių medžiotojų kompanijos bazė.
Lavos laukais ekspedicijos dalyviai nužygiavo pasigėrėti vulkanizmo pėdsakais bei išbandyti purvo vonių terminiuose šaltiniuose. Deception salos vulkanas buvo ypač aktyvus 18–19 amžiuje. O paskutinis stipresnis išsiveržimas vyko 1992 metais. Nuo tada saloje esančių geoterminių šaltinių temperatūra yra pakilusi, kas rodo padidėjusį vulkano aktyvumą. Būtent šiuose terminiuose vulkano vandenyse Telefon įlankoje ekspedicijos dalyviai surengė maudynes bei pasimėgavo purvo voniomis.
„Nėra paprasta išsimaudyti šiuose terminiuose vulkano vandenyse... Čia nėra įrengtų baseinų, persirengimo kabinų ir laiptelių. Visų pirma reikia imti į rankas kastuvą ir padirbėti – „pataisyti“ prieš kažin kiek laiko iškastą savotišką „baseiną“. Nepaprastas jausmas apima gulint Antarktidoje, vulkano šildomame baseine ir stebint ekspedicijos dalyvius, kurie išsikaitinę neria į Arkties vandenyno bangas (Arkties vandenyno temperatūra artima nuliui) ir po kelių sekundžių, lyg pingvinai įšoka atgal į „baseiną“, – palydoviniu telefonu, tiesiai iš maudynių vietos pasakojo Algirdas Valantiejus.
Vandens temperatūra vulkanų voniose dažniausiai siekia iki 40 ºC, o kartais gali pasiekti net 70ºC.
Išsimaudę, laimingi, šiek tiek purvini ekspedicijos dalyviai išplaukė į įlankoje laukiantį ledlaužį.
