Visi kelionės dienoraščio įrašai
Užkandę skanios, jo brolio virtos vištienos sriubos ir paragavę Stasio daryto vynuogių vyno dar ilgai šnekučiavomės įvairiomis temomis.
Atsikėlę susiruošėme labai greitai ir pajudėjome Sočio tarptautinio jūrų uosto link. Keltų grafikas nėra reguliarus, jie plaukia tada, kai prisipildo keleivių ir krovinių. Tikėtina, kad keltas išplauks šiandien. Krovimas į keltą prasideda 18 valandą. Pasak uosto darbuotojų, kelionės trukmė – apie 12 valandų. Žmonės, norintys iš šių kraštų patekti į Turkiją ar Gruziją, keliais nuvykti ten negali. Tuo naudojasi keltų kompanijos, pabranginusios bilietus. Persikelti iš Sočio į Trabzoną mums kainuos 52 tūkst. Rusijos rublių.
Visa diena prabėgo prie uosto vartų, laukiant, kol prasidės laipinimas į keltą. Pasikeisdami budėjome prie motociklų, tuo tarpu kiti galėjo papietauti, išsimaudyti ar pasižvalgyti po apylinkes. 18 valandą turėjęs prasidėti laipinimas į keltą vėlavo beveik 3 valandas. Dar pusantros valandos užtruko muitinės formalumai. Sudaryti įspūdį, kad pareigūnų darbas yra labai svarbus ir reikalingas, įprastas dalykas. Tad muitinėje laukėme jau atsipalaidavę.
Belaukiant, kol mus įleis į keltą, pro išlaipinimo vartus pasirodė du motociklininkai. Pabendravę su jais sužinojome, kad tai Izraelio piliečiai. Jų planuojamos kelionės trukmė – trys mėnesiai. Kelionės metu kolegos iš Izraelio planuoja įveikti 22 tūkst. kilometrų. Jų maršrutas driekiasi iš Izraelio per Kaukazą, Krymą, Kijevą, Maskvą, Murmanską, Norvegiją, Vokietiją ir toliau į pietus per Graikiją namų link.
Apsikeitę tolimesnei kelionei reikalinga informacija ir sulaukę savo eilės, pagaliau pasiekėme keltą. Keltas yra pusiau krovininis ir pagrindinė jo užduotis gabenti vaisius iš Trabzono į Sočį. Turkijos krantų link be mūsų dar keliauja du automobiliai ir apie 40 žmonių, kurių didesnė dalis – merginos. Prieš sėdant į keltą pareigūnai mus įspėjo, kad jei merginos rodo daug dėmesio taip yra ne todėl, kad mes labai šaunūs, o todėl, kad toks jų darbas.
Sulaukėme 12 valandos, prasidėjo nauja diena ir galėjome oficialiai pasveikinti Kuzavą su gimtadieniu. Kukliai paminėję šią progą susirangėme ankštose lovose ir smagiai siūbuojant laivui užmigome. O penkioliktos mūsų ekspedicijos dienos rytas mus pasitiko šalia Turkijos krantų.
Ekspedicijos blogą rasite ir puslapyje Enduro kelionės.
