Visi kelionės dienoraščio įrašai
Pusryčiai žmonėms ir plieniniams mūsų žirgams. Gruzijoje neveikia duomenų perdavimo paslauga, todėl negalime operatyviai išsiųsti informacijos, ką iki šiol sėkmingai darydavome naudodamiesi „Teledema“. Pildant atsargas degalinėje, vietos mokyklos direktorius internetą mums suveikė pačioje degalinėje.
Besinaudojant internetu, tarp degalinėje esančių žmonių kilo audringos diskusijos. Įspūdis toks, kad tuojau kils muštynės. Paklausiau darbuotojo, kodėl kilo ginčas. Taiki diskusija kilusi tarp degalinės savininko ir Kutaisi futbolo klubo savininko dėl žaidėjų, kurie turėtų žaisti šios dienos futbolo varžybose. Pietietiškas temperamentas liejasi per kraštus.
Tolesnis mūsų maršrutas driekiasi sostinės link. Kelias nėra blogas, bet vairavimo kultūra labai specifinė. Daugelis motociklo nepripažįsta kaip lygiavertės transporto priemonės. Kita dalis nepripažįsta visai jokių transporto priemonių. Kokiu būdu kartais pavyksta išvengti eismo įvykio, sunku suvokti. Pakeliui stabtelime Gorio mieste, apstatytame naujais namukų kvartalais, kuriuose įsikūrę pabėgėliai. Aplankome Stalino muziejų. Muziejus sukelia daug juoko, bet visi sutinkame, kad jei Stalinas būtų lietuvis, dauguma jį taip pat aukštintų, nekreipdami dėmesio į prieštaringai vertinamus jo veiksmus.
Vakarėjant pasiekiame Tbilisį. Patekus į transporto spūstis užverda Kuzavo motociklo aušinimo skystis. Problema – neveikiantis ventiliatorius, kuris nukentėjo, kai įveikiant kalnų upelį nepavyko išvengti griuvimo. Sostinėje mus maloniai priima į svečius ir apnakvindina čia gyvenanti lietuvaitė Viktorija ir jos vyras Onikas. Jų namas stovi vos šimtas metrų nuo prezidentūros. Po skanios ir sočios vakarienės mes iki vėlyvos nakties vaikštinėjame Tbilisio senamiesčio gatvelėmis klausydami Onik istorinių pasakojimų apie šį gražų miestą.
Ekspedicijos blogą rasite ir puslapyje Enduro kelionės.
Mes esame:
N 41 41.656
E 44 48.710
Aukštis virš jūros lygio – 435 metrai
Temperatūra: +33
20-ą dieną įveikta 322 km
