Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Aplink Juodąją“. Ir saulėtoje Turkijoje būna šalta (nuotraukos)

Kaip jau tapo įprasta pastarosiomis dienomis, rytas mus pasitinka šviečiant saulei, o po pietų prapliumpa lietus. Atsisveikinę su svetingaisiais turkais, kurie pusryčiams mums atnešė agurkų, patraukiame toliau savo keliais.
23-ioji ekspedicijos diena
23-ioji ekspedicijos diena / Edo Bareikos (emotions.lt) nuotr.

Visi kelionės dienoraščio įrašai

Pavažiavus apie pusvalandį teko stoti. Kelyje – griūtis. Kelio darbuotojas pirštais parodė, kad teks laukti 10. Minučių ar valandų – neaišku. Tikimės, kad minučių, tad laukiame toliau. Po pusvalandžio signalas, leidžiantis judėti toliau, gautas. Sėdame ant motociklų ir skaisčiai šviečiant saulei važiuojame vaizdingais kalnų tarpekliais palei sraunią kalnų upę. Vakar dienos liūtis sukėlė daug nuošliaužų ir griūčių. Vienoje vietoje pravažiuoti neįmanoma. Kelias uždarytas ir tikėtina, kad ilgam. Šią nuošliaužą reikia aplenkti piemenų keliukais arba daryti kelių šimtų kilometrų ratą. Važiuodami kalnų keteromis aptinkame didžiules bičių fermas. Gruzijoje matytų kalnų karvių čia beveik nematyti. Augmenija gana skurdi. 2000 metrų aukštyje pavasaris ką tik prasidėjo, todėl pievose gausybė žiedų.

Po pietų oras pradeda vėsti ir horizonte pasirodo tamsūs audros debesys. Mes sparčiai artėjame jų link ir po valandėlės gauname stiproko lietaus dozę. Jau vakar minėjau, kad Turkijos kalnų keliai lyjant tampa labai slidūs. Policijos suvestinėse nuskambėtų frazė: „Nepasirinkęs saugaus greičio nesuvaldė motociklo...“ Važiavome asfaltuotu dviračio takelio pločio keliuku. Vietomis ant dangos likę tik sakų, apsinešusių dulkėmis ir slidumu prilygstančių ledui. Slystelėjo galinis Ramūno motociklo ratas ir mes dviese čiuožiame šalia motociklo. Laimė, apsivilkę specialia  apranga ir su šalmais, tad rimtų sužeidimų pavyko išvengti. Atsipirkome patempimais ir sumušimais. Pasak Ramūno, Turkijos asfaltas sunkiau prognozuojamas nei lietuviška bekelė.

Toliau važiuoti darosi pavojinga, todėl pradedame dairytis vietos nakvynei. Kaip tampa mums įprasta, ją randame vaizdingoje vietoje. Upės kilpoje esančiame slėnyje apsistojame slėnyje ar parkelyje. Šalia įstaiga, panaši į visų užmirštą kavinukę. Suvalgę turkų sugautus ir iškeptus upėtakius sugulame į šiltus guolius.

Ekspedicijos blogą rasite ir puslapyje Enduro kelionės.

Mes esame:

N 40 05.507
E 039 28.379
Aukštis virš jūros lygio – 1443 metrai
Temperatūra: nuo +12 iki +32
23-ią dieną įveikta 358 km

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais