Taip pat mus nustebino policijos pareigūnas, patruliuojantis su „Yamaha“ motociklu. Jei tikėti jo žodžiais, visoje Gruzijoje jų yra penki vienetai. Gruzijos ir Turkijos sienos kirtimas užėmė ne daugiau nei 20 minučių. Atsisveikinę su saulėtąją Gruzija ir įvažiavę į Turkiją iškart pasukome į kalnus.
Važiuojant kalnų serpentinais pakanka vieno neatsargaus akceleratoriaus ar stabdžių spustelėjimo ir gali atsidurti ant žemės.
Saulėta Turkija, tik kelionių organizatorių kataloguose. Mums ji visai nepasirodė saulėta. Kol kas visą buvimo laiką šioje šalyje pliaupia lietus. Kartasi stiprus, kartais dulksna, bet saulės nematyti. Dėl šlapios dangos kelias labai slidus. Spidometro rodykle retai pakyla aukščiau 60km/val. atžymos. Slidinėja ir turkų vairuojami automobiliai. Važiuojant kalnų serpentinais pakanka vieno neatsargaus akceleratoriaus ar stabdžių spustelėjimo ir gali atsidurti ant žemės.
Paskanavę turkiškų patiekalų pradėjome dairytis vietos nakvynei. Peržvelgę kelis kalnų keliukus pasirinkome vieną, einantį palei upę. Pavažiavus tolėliau užtvėrę stovi du sunkvežimiai. Vietiniai kaimo gyventojai iš vieno į kitą perkrauna vaisius. Toliau kelio nėra, o ieškoti kitos nakvynės vietos nebėra jėgų. Netoliese esančios sodybos pievelėje ir įsikūrėme gavus šeimininkų leidimą. Apžiūrėjus busimą nakvynės vietą kilo idėja nusipirkti arbūzą vakarienei iš vietinių gyventojų, perkraunančių vaisius. Susikalbėti pavyko tik gestų pagalba, bet arbūzą gavome dovanų. Kukliomis mūsų turkų kalbos žiniomis nepavyko vietinių gyventojų įtikinti priimti nors vieną Turkijos lyrą. Suvalgius arbūzą buvo nuspręsta tapti vegetarais ir valgyti tik vaisius. Manau svajonės baigsis pamačius artimiausią kebabinę.
Mes esame:
N 41 09.638
E 041 58.349
Aukštis virš jūros lygio 294 metrai
Temperatūra: +25
22 dieną įveikta 189 km