Apie M.Bartuševičiaus kelionę pėsčiomis žino tik jo feisbuko draugai ir pažįstami. Vaikinas prieš 17 dienų nusprendė pėsčiomis nupėdinti iki jūros, tačiau pakeliui apsigalvojo – apeis visą Lietuvą ir bus įgyvendinęs vieną savo svajonių.
Penktadienio naktį jis nakvojo pas kūrybingą tinklaraščio autorę joniškietę Dalia Motik, kuri aprašė susitikimo smulkmenas savo internetiniame puslapyje. 15min.lt „pagavo“ keliautoją bežygiuojantį.
Einant pėsčiomis per dieną po 30-40 kilometrų dingsta laiko nuovoka. Visos dienos pasidaro vienodai svarbios. Tik žinau, kad jau rugpjūtis.
– Kaip prasidėjo jūsų kelionė ir kurioje vietoje esate?
– Pradėjau prieš 17 dienų Vilniuje. Dienas galiu ir supainioti, nes einant pėsčiomis per dieną po 30-40 kilometrų dingsta laiko nuovoka. Tik pagal visuotinį žmonių sujudimą supranti, kad prasidėjo savaitgalis. O šiaip – visos dienos pasidaro vienodai svarbios. Tik žinau, kad jau rugpjūtis.
Iš ryto išėjau iš Joniškio, kur mane maloniai apnakvyndino. Dabar man liko penki kilometrai iki Žagarės. Neseniai kirtau upę, kurios pavadinimas sutampa su mano gimtojo miestelio pavadinimu – Vilkija. Myliu savo gimtinę!
– Kaip kilo mintis keliauti aplink Lietuvą?
– Turėjau svajonę apeiti pėsčiomis aplink Lietuvą. Šią vasarą nusprendžiau, kad iš Vilniaus nueiti iki pajūrio palei šiaurinę Lietuvos sieną. Šiose vietose nesu buvęs, todėl man buvo labai įdomu keliauti. Bekeliaujant suvokiau, kad galiu įgyvendinti savo svajonę iki galo – kada, jei ne dabar?
Nusprendžiau, kad prie jūros porą dienų pailsėsiu ir patrauksiu pietine Lietuvos puse – užbaigsiu ratą.
Kuo mažiau demokratijos, tuo lengviau priimti sprendimus.
– Kodėl keliaujate vienas?
– Kuo mažiau demokratijos, tuo lengviau priimti sprendimus. Man jų nereikia derinti su niekuo. Nežinau, ar būčiau priėmęs ką nors keliauti kartu, jei ir pasisiūlytų į draugiją.
– Ar nesusigundėte sustabdyti pakeleivingą mašiną?
– Jokiu būdu, tačiau jau beveik dvidešimt vairuotojų patys stojo ir siūlėsi pavežti. Turėjau atsisakyti šios pagalbos – noriu išlikti sąžiningas sau, savo užsibrėžtam tikslui.
Daugiausia einu keliais, kuriais važiuoja auomobiliai, nes jie patys tiesiausi, tačiau visada pasuku šunkeliais, jei tik turiu tam laiko. Feisbuko draugai rekomendavo daugybę gražių vietų. Gaila, kad ne visas jas galiu aplankyti.
– Kaip randate nakvynę?
– Mielai praleidžiu naktį palapinėje, tačiau taip susiklostė, kad daug žmonių pasiūlo nakvynę. Tai dažniausiai nepažįstami, tačiau aistringi keliautojai. Palapinėje miegojau gal tik septynias naktis.
