Kaip 15min.lt jau skelbė, bendrojo lavinimo mokyklų reforma palies 46 mokyklas, t. y., pusę Vilniaus ugdymo įstaigų. „Po reorganizacijos vidurinį išsilavinimą teiks tik gimnazijos ir progimnazijos, kitos mokyklos bus pradinės ir pagrindinės“, – yra sakęs savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis.
Kinų bendruomenė įvertino situaciją, kad iki šių metų rugsėjo 1-osios kai kurios sostinės mokyklos bus sujungtos, ir prašo skirti atsilaisvinusias patalpas. Kinų atstovai pageidauja mokyklos Vilniaus naujamiestyje, kur telkiasi didžioji jų bendruomenės dalis. Kinų mokyklos steigimo klausimą dar turi apsvarstyti Vilniaus miesto tarybos frakcijos ir komitetai. Tačiau neabejojama, kad prašymas bus patenkintas.
Kas galvoja apie ateitį, galvoja apie bendradarbiavimą su Kinija, – sako V.Navickas.Dar pernai lapkritį Kinijos mieste Guangžou viešėdamas Vilniaus meras Vilius Navickas pareiškė: „Kas galvoja apie ateitį, galvoja apie bendradarbiavimą su Kinija.“ Savivaldybės specialistų teigimu, įsteigus Vilniuje mokyklą kinams, būtų ištesėtas mero V.Navicko pažadas Guangžou miestui stiprinti kultūrinį bendradarbiavimą. Savo ruožtu Vilniaus kinų bendruomenė yra pasirengusi padėti savivaldybei nuo rugsėjo 1-osios sostinės mokyklose organizuoti kinų kalbos mokymą.
Kinų bendruomenė Lietuvoje auga sparčiai: prieš kelerius metus mūsų šalyje gyveno apie 300 kinų, o dabar, Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Lietuvoje duomenimis, šis skaičius siekia pusę tūkstančio. Didžioji dalis Kinijos emigrantų įsikūrę Vilniuje. Paprastai užsienyje apsigyvenus vienam šeimos nariui, paskui jį atvyksta artimieji ir giminės.
Vilniaus kinai jau keletą metų puoselėja idėją įkurti kinų kvartalą, angliškai vadinamą China Town. Tačiau planus stabdo biurokratinės kliūtys, mat savivaldybė neskuba skirti kinams gatvės, kurioje galėtų įsikurtų jų kvartalas.