Generalinė prokuratūra šiandien iš esms turėtų nagrinėti ir pritarti 2009 metais Kauno apygardos prokuratūros siūlymui nugriauti prieš kelis metus nelegaliai pastatytą verslininkių Laimutės Baranauskienės ir Birutės Jablonskeinės stiklinę Laisvės alėjos puošmeną ties A.Mickevičiaus gatvės kampu.
Tokiam sprendimui jau iš esmės pritarė Vyriausybė ir prezidentūra. Griovimo darbus numatyta pradėti gegužės mėnesį. Gyventojams, įsigijusiems butus Laisvės alėjos 34-ajame name, ketinama išmokėti kompensacijas arba suteikti atlygį natūra, siūlant tokio paties ploto būstus restauruotose Kauno Šančių kareivinėse, kuriuos iš finansinių sunkumų turinčių statytojų ketina perpirkti Valsybinis turto fondas.
Griovimo darbams, namo gyventojų kompensacijoms ir jų perkėlimui numatyta 125 mln. Lt. iš Vyriausybės rezervinio fondo.
Lietuvos Vyriausybė taip pat svarstys Kauno architektų ir urbanistų tarybos (KAUET) atsiųstą neigiamą vertinimą dėl stiklinio kupolo virš Laisvės al. 92-ojo namo. Taip pat bus siūloma jį nugriauti. Jeigu šie spendimai bus priimti, Laisvės alėjoje tuščių vietų neturėtų likti. Vietoj „Laimutės ir Birutės“ statinio turėtų išdygti milžiniška, 12 metrų aukščio skulptūra, vaizduojanti tarpukario prezidentą Antaną Smetoną, sėdintį vyčio poza ant žirgo, aukštai iškėlusio kardą (tarsi Lietuvos žirgo herbo versja). Paminklo papėdėje puikuosis užrašas: „Vyras, išgelbėjęs Lietuvą nuo komunistų ir socialdemokratų 1926-siais”.
Tiesa, skulptūrinę kompoziciją paįvairins ir moteris – šalia A.Smetnos bus pavaizduota jo žmona, Sofija Smetonienė, vyrui paduodanti į skepetaitę įvyniotą duonos kepalą, kaip senovės laikais darydavo vyrus į karo žygius išlydinčios moterys.
Kauno moderniojo meno centro (KMC) skulptorių dar praėjusiais metais parengtą, Europos parke statyti ketintos statulos projektą šiandien, balandžio 1 d., svarstys Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija. Vienas šios skulptūros statybos iniciatorių, Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius kalbėjo: „Paminklas nėra nukreiptas nei prieš demokratiją, nei prieš kitas tautas. Vienok Prezidento kardas turėtų priminti, kad jei lenkai kažkada užgrobė Vilnių, tai dar nereiškia, jog leisime jų futbolo chuliganams okupuoti ir Kauną. Beje, pagal pirminį planą, ant to paties žirgo, A.Smetonai iš užpakalio, turėjo sėdėti ir generolas Povilas Plechavičius. Bet kadangi šiais laikais galvas kelia gėjai, nusprendėme išvengti dviprasmybių ir heroje padaryti Smetonienę. Tai reikštų istoriškai pagrįstą lietuvių tautos heteroseksualizmą“.
Ką statyti vietoj diskusijas sukėlusio stiklinio kupolo virš Laisvės al.90-ojo namo, dar nenuspręsta. Kauno miesto Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius mano, jog laikinai statinį galima uždengti šėtrinės formos, menančios liaudies archtektūrą, skiedriniu stogu.
Žodžio kišenėje nestokojantis Kauno architektas A.Karalius, komentuodamas susidariusią padėtį, juokavo: „Barbariška griauti statinius, bet dar barbariškesnė yra barbariška architektūra. Mintis statyti paminklą A.Smetonai man atrodo truputį juokinga. Na, bet tik ačiū viešpačiui, kad nesumąstė pastatyti M.Kadhafio paminklo“ .