Lietuvos Vyriausybės sprendimas sutapo ir su pagaliau baigta stadiono statybos bei valdymo projekto galimybių studija.
„Į stadioną jau investavus 200 mln. litų, jį nugriauti būtų neprotinga. Parduoti neapsimoka – abejojame, ar atsirastų pirkėjas, kuris pasiūlytų panašią kainą. Žemė ant Šeškinės kalno taip pat nederlinga – net bulvės joje nederėtų“, – rašoma konsultantų išvadose.
Apskaičiuota, kad užbaigti dar 1987 metais pradėtą statyti nacionalinį stadioną, kuriame turėtų tilpti iki 30 tūkst. žiūrovų, kainuotų apie 300 mln. litų.
Lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, UEFA ir Lietuvos Vyriausybės. Prie nacionalinio stadiono statybų pabaigos žada prisidėti ir Vilniaus „Akropolis“, mainais išplėsiantis automobilių stovėjimo aikšteles. Žemė ant Šeškinės kalno taip pat nederlinga – net bulvės joje nederėtų.
Konsultantai pataria, jog ženkliai sumažinti stadiono sąmatą galėtų ir tautos pagalba: „Egiptiečiai savo rankomis ir už minimalų užmokestį sugebėjo pasistatyti piramides. Šį modelį galima pritaikyti ir Lietuvoje“.
Kita populiari išeitis, pasak Vyriausybės atstovo, – pakelti mokesčius.
„Akivaizdu, kad Lietuvos žmonės gali mokėti ir didesnius mokesčius. O meilė futbolui, kurią tauta pademonstravo kritikuodama Vyriausybės sprendimą neskirti pinigų stadionui, tik dar labiaus suvienys bendram tikslui“, – sakė atstovas.
