Tokį pasiūlymą antradienį posėdžiavusiai LRT Tarybai pateikė ir palaiminimo sulaukė generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
Klausiamas, kodėl nuspręsta taupyti LTV 2 sąskaita, A.Siaurusevičius aiškino, kad sprendimą lėmė kultūros projektų, tokių kaip chorų konkursas „Lietuvos balsai“, radimasis pirmajame LTV kanale.
„Viena iš priežasčių – kad mes į pirmąjį kanalą grąžinome tiek daug kultūros, kad dabar antrasis kanalas prarado savo išskirtinę reikšmę kaip kultūros kanalas. LTV 2 liks labiau nišiniai dalykai, tai yra mes turime teatrų, spektaklių įrašų, koncertų įrašų gana gerų, turime užsienio produkcijos ir t.t. Aišku gaila, bet kažkokius sprendimus reikia priimti, kažką reikia aukoti, nes viskas išlikti nebegali (..) Nepaisant visų šitų (problemų - BNS), mes pradėjome „Lietuvos balsų konkursą“, manau, kad tokie projektai yra mūsų paskirtis, misija ir, sakyčiau, pareiga“, – žurnalistams dėstė A.Siaurusevičius.
Tačiau LTV direktorius Rimvydas Paleckis tikino, kad anksčiau nei planuota nutraukus autorinių laidų kūrimą ir rodymą, LTV 2 netaps antrarūšiu kanalu.
Šiemet nacionaliniam transliuotojui skirta 49,7 mln. – t.y. 5 mln. mažiau nei praėjusiais metais.
„Tai nebus „second hand“ kanalas (...)“, - tikino jis ir pabrėžė, kad numatoma tiesiogiai transliuoti projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginius, sporto renginius.
A.Siaurusevičius taip pat teigė, kad ketinama uždaryti kai kurias radijo stoties „Klasika“ laidas. Jis tikino, kad gali kilti sunkumų transliuoti užsienio lietuviams skirtą LTV World ir pereinant nuo analoginės televizijos prie skaitmeninės.
„Tai daryti mus įpareigojo Seimas (...) Mums deleguojant vis daugiau funkcijų, finansavimas toms funkcijoms vykdyti adekvačiai nedidėja arba net mažėja. Tada reikia atsakyti į klausimus – arba nuskurdinti programą, arba mažinti apimtis. Ir tai, aišku, klausimas, ne tik mums, ne vien Tarybai, bet ir Lietuvos Respublikos Seimui“, – aiškino A.Siaurusevičius.
Šiemet nacionaliniam transliuotojui skirta 49,7 mln. – t.y. 5 mln. mažiau nei praėjusiais metais. Papildomų problemų, pasak LRT vadovo, sukelia didelis komercinių pajamų kritimas ir mokesčių pakeitimai.
LRT Taryba savo ruožtu antradienį išplatino kreipimąsi į Seimą dėl nacionaliam transliuotojui skirto finansavimo. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmąjį ketvirtį nacionaliniam transliuotojui teskirta 17 proc. numatytų valstybės asignavimų.
„Mūsų nuomone, susiklostė nenormali padėtis ir su LRT mokėjimais už transliacijas valstybei priklausančiai akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, – rašoma pranešime. Jame teigiama, kad LRT transliavimo išlaidoms iš valstybės biudžeto šiemet skirta 17,7 proc. mažiau nei 2008 metais, tačiau Telecentras kainos už savo paslaugas proporcingai nemažina.
Preliminariais skaičiavimais, 2009 metais Telecentro paslaugos gali kainuoti 11 mln. litų. „Tai 3 mln. litų daugiau, nei Lietuvos radijui ir televizijai šiems tikslams skiria valstybė“, – pabrėžė LRT Taryba. Jos teigimu, Lietuvos radijui ir televizijai užkraunant didžiulius įpareigojimus, kartu mažinant finansavimą, vis mažiau lėšų lieka tiesioginei LRT misijai.
