Norėjome išvengti planų žlugimo, tad gyvenome šia diena ir jokių didelių sumanymų neturėjome, tačiau norėjome dalyvauti Jūros šventėje. Tai ir tapo mūsų išvykos dviračiais pagrindiniu tikslu. Kas rytą sugalvojome, koks bus dienos maršrutas ir mynėme dviračių pedalus juo.
Pirmoji diena
Išvykose pačios svarbiausios ir smagiausios būna spontaniškos akimirkos, o jų turėjome kaip iš gausybės rago. Šiltą ir gražų liepos 28 dienos rytą pradėjome savo išvyką, nenorėdami atrodyti kaip keliaujantis karavanas, su savimi turėjome tik būtiniausius daiktus, išvykome iš sostinės Trakų link. Simboliškai nusifotografavome pilies fone ir mynėme toliau, nes dienos tikslas buvo nakvynė Vežionyse, jaukiame Prienų rajono kaime. Pakeliui aplankėme Aukštadvarį, jo parką ir dvarą bei legendomis apipintą Velnio duobę, Stakliškių gyvenvietę su geranoriškai nusiteikusiais smalsiais gyventojais. Dienos maršrutas tęsėsi 102 km, tai buvo džiugi diena ir sėkmingai įveiktas pirmasis kelionės etapas.
Antroji diena
Ją pradėjome aplankydami buvusiame grafo Tiškevičiaus dvare įsikūrusį kaimą Išlaužą. Grožėjomės gamta, laukais ir pievomis. Nuvažiavome į Birštoną, kuriame turėjome progą atsigaivinti mineraliniu vandeniu ir užkopti į Vytauto kalną. Diena bėgo nepastebimai, mūsų laukė dar tolimas kelias iki dienos tikslo – Belvedario dvaro, todėl ilgai nelaukę sėdome ant dviračių ir judėjome link Raudondvario, Kauno rajone esančio kaimo. Aplankėme pilį, Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią ir akmeniniu grindiniu nuriedėjome iki upės. Judėdami link Seredžiaus, kelionės dulkes nuplovėme išsimaudydami Nemune.
Atgavę jėgas ir su gera nuotaika nuvykome į Seredžiaus miestelį, užlipome į piliakalnį, taip pat aplankėme ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Tiesiog pakerėti apylinkių gražumo, atvykome į ne mažiau įspūdingą Belvedario dvarą. Apžiūrėjome dvarą bei sodybą, džiaugėmės ramiu ir šiltu vakaru, šią dieną buvome numynę 134 km ir ieškojome gamtos prieglobstyje ramios vietos nakvynei.
Trečioji diena
Buvome pasiruošę nuvažiuoti dar daugiau ir pasiekti Šilutę. Ilgai nelaukėme vasarinės kaitros, susidėjome palapinę ir vykome į Veliuoną, miestelį Jurbarko rajone. Užlipome į piliakalnį ir grožėjomės Nemunu bei miestelio apylinkėmis. Važiavome toliau, atvykome į Raudonę – nedidelį miestelį, garsėjantį savo renesansine pilimi ir nuostabiu parku. Už simbolinę kainą galėjome užlipti į pilies bokšto viršūnę ir pasigrožėti pilimi ir parku iš viršaus. Palikę gražiąją Raudonę, nuvažiavome į Panemunės pilį, apžiūrėjome šį architektūros paminklą, išpuoselėtą parką ir toliau važiavome į Šilinę – smuklę, esančią Panemunės regioniniame parke.
Čia turėjome puikią ekskursiją po muziejų, kurioje sužinojome apie senovės Nemuno žvejus, jų istoriją, tradicijas ir papročius. Šiltai atsidėkojome ir atsisveikinome su muziejaus darbuotoju ir patraukėme į Jurbarką. Aplankėme senovės technikos muziejų, matėme daug įdomių ir dėmesio vertų eksponatų. Lankantis muziejuje, sutikom žymios politinės partijos dviračio žygio dalyvius, kartu pakalbėjome apie kelionės džiaugsmus, aplankytas vietas, palinkėjome vieni kitiems sėkmės, gero kelio tęsiant išvyką ir toliau vykome savo numatytu maršrutu. Dieną keitė vakaras, mes jau pasiekėme Juknaičius – gyvenvietę Šilutės rajone, ir ieškojome ramios ir saugios vietos, kurioje praleidome naktį. Maloni kaimo gyventoja, pasidomėjusi mūsų kelionės įspūdžiais, pavaišino šviežiu karvės pienu – tikras skanumėlis ir jėgų papildymas, nes šiandien pasiekėme per dieną nuvažiuotų 145 kilometrų rekordą.
Ketvirtoji diena
Tą rytą nubudome kupini naujų jėgų ir ryžto pasiekti savo tikslą – jūrą. Iki jos dar turėjome ką pamatyti ir kur nuvažiuoti. Šilutėje apžiūrėjome Hugo Šojaus dvaro rūmus, miesto parką ir evangelikų liuteronų bažnyčią. Iš Šilutės numynėme iki Rusnės, kur iš vietinių žvejų nusipirkome šviežių karšių ir skaniai papietavome. Gerai nusiteikę pasiekėme ir išsvajotąją jūrą. Maudynės vėsioje Baltijoje buvo linksmos ir grąžinančios jėgas. Pasiekėme Karklę ir ten apsistojome iki kelionės pabaigos.
Penktoji diena
Pusryčiai – ant jūros kranto. Leidome pailsėti nuo ištikimų savo draugų- dviračių ir įsiliejome į mieste jau nuo pat ryto vykstantį pasiruošimą jūros šventei. Daugybė žmonių atvyko dalyvauti šventiniuose renginiuose. Įspūdinga burlaivių regata pritraukė didžiulį miesto ir miesto svečių dėmesį. Mes taip pat apsilankėme ir senovinių automobilių parodoje, o vakarą praleidome naujų draugų kompanijoje prie jūros.
Šeštoji diena
Paskutinę dieną nuvykome į Palangą, važiavome patogia ir gražių vaizdų apsupta pajūrio dviračių trasa. Pravažiavome Kalotės ežerą, kuriame galima pamatyti retų rūšių paukščių. Aplankėme Olandų kepurę ir pagrindinį poilsiautojų knibždėlyną – Basanavičiaus gatvę. Atvykome į Kretingą – mūsų išvykos finišą, iš kur jau pajudėjome į Vilnių traukiniu.
Tokia buvo mūsų pati įdomiausia ir įspūdingiausia išvyka dviračiu po Lietuvą. Tai buvo išvyka, pažadinusi budrumą, pastabumą ir sugebėjimą džiaugtis mažais dalykais, sustiprinusi draugystę ir įkvėpusi norą keliauti dviračiais toliau, ilgiau ir daugiau. Patvirtinome, kad dviratis – pati patogiausia, ekologiškiausia ir taupiausia transporto priemonė, tinkanti vykti į nepamirštamus žygius ir išvykas. Dar ir dabar atmintyje išlikę ryškūs prisiminimai apie kvepiančias pievas, vilnijančius laukus ir kaitrią vasaros saulę.
