Patartina atsargiai važiuoti tuomet, kai kelias yra padengtas smulkiu žvyru – tokio ypač daug gatvių pakraščiuose po žiemos. Staigesnio posūkio metu dviračio ratai gali nuslysti.
Neverta bandyti užšokti ant bortelio važiuojant ne statmenai, o įstrižai į jį – gali persisukti priekinis ratas ir, priklausomai nuo greičio ir kampo, virsite ant šono arba skrisite per vairą. O bandant užvažiuoti ant bortelio šonu, greičiausiai nuslys galinis ratas.
„15 min“ pašnekovas Darius N. taip pat pataria važiuojant gatvės pakraščiu neprisispausti prie bortelio, kad liktų erdvės manevrui į dešinę: „Būtinai atsiras toks, kuriam parūps pralenkti tave, kad ir 1 cm atstumu, tada nebus visai kur dingti.“ Žinoma, važiuoti gatve galima tik jos dešiniuoju pakraščiu.
Ten, kur gatvės pakraštyje jaučiatės nesaugiai, važiuokite šaligatviu netrukdydami pėstiesiems, nors tai ir nėra teisėta, o redakcija gali užsitraukti teisėtvarkos pareigūnų rūstybę. Sveikata ir gyvybė – svarbiausia.
Važiuojant gatvės pakraščiu būtina atidžiai stebėti visus automobilius, ypač tuos, kurie važiuoja priešpriešiais ir ruošiasi sukti į kairę. Neretai vairuotojai neįvertina dviratininko greičio, atstumo ar tiesiog jo nepastebi ir užkerta kelią, šiam suteikdami galimybę paskraidyti virš variklio dangčio arba pajusti automobilio šonų kietumą.
Čia ir praverčia dviratininko šalmas, dėl kurio reikalingumo net ir dviračių entuziastai gali rimtai suremti ietis. Ramiai mieste riedantys biurų dviratininkai dažniausiai važiuoja be šalmo – jis privalomas tik nepilnamečiams, o suaugusiems – tik rekomenduojamas.
Tačiau važiuojant didesniu greičiu, turint mažiau patirties ir gebėjimų suvaldyti dviratį, šalmas reikalingas. Šių eilučių autorius, naudodamasis proga net išdrįstų teigti, kad važinėti be šalmo – neprotinga. O jo nauda dažnai suvokiama tik tuomet, kai galvoje išdygsta guzas nuo smūgio į netikėtą kliūtį ar griuvimo. Kaip įprasta – per vėlai.
Žinoma, visomis nuodėmėmis kaltinti vairuotojus ir į šventuosius kelti dviratininkus irgi nederėtų. Neretas vairuotojas gali pasigirti matęs nemažai neatsakingų dviratininkų poelgių – pavojingo laviravimo kelio viduryje, staigių manevrų. Pagrindinė taisyklė – nedaryti to, ko nenorėtum, kad darytų kiti, kai pats vairuoji automobilį. Svarbu kelyje elgtis prognozuojamai, parodyti posūkius.
Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad dviratis būtų aprūpintas atšvaitais: priekyje – balti, gale – raudoni, iš šonų – oranžiniai arba kitos spalvos. Jeigu važiuojama tamsoje, priekyje ir gale reikia ne tik atšvaitų, bet ir šviečiančių atitinkamų spalvų žibintų. Vieni populiariausių šiuo metu yra mirksintys diodiniai švyturėliai. Tačiau – kuo daugiau švytėsite, tuo geriau pastebimas būsite – Kalėdinę eglutę kelyje pamatys iš tolo ir pagarbiai aplenks.
Pravartu dėvėti ryškiai geltoną liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis. Ji pastebima iš tolo ir dieną. Taip pat ji gerai žiba ir neleidžia paskęsti automobilių šviesų jūroje gatvėje naktį.
