Fizinis pasiruošimas
Kas bent kartą dalyvavo ekspedicijoje, tikriausiai pritartų, kad nepriklausimai nuo ekspedicijos tikslo, ar tai būtų mūsų senelių kapų tvarkymas Sibiro platybėse, ar bandymas rasti protėvių kelius Pietų Amerikoje, ar siekis ištyrinėti dar nežinomą regioną, ar įkopti į dar niekieno neužkoptą viršūnę, norint sėkmingai įgyvendinti didelės svajones reikia stipraus tikėjimo, kryptingumo ruošimosi ir juodo, nuoseklaus darbo.
Grįžkime prie ekspedicijos į kalnus, kurios tikslas įveikti tam tikrą maršrutą, pasiekti viršūnę, perėją, išžvalgyti regioną. Tai reikalauja mažiausiai 6 mėnesių pasiruošimo, optimaliausia tam skirti 12-18 mėnesių. Su kuo susiduria organizmas kopiant į kalnus? Visas apkrovas galime skirstyti į aerobines, anaerobines ir jėgos.
Žodis „aerobinis“ reiškia „su deguonimi“ – t.y. fizinių pratimų atlikimui reikalinga energija gaunama panaudojant deguonį. Sugebėjimą kiek galima ilgiau atlikti aerobinį darbą augina nuoseklus krūvio didinimas, paprastai sakant – tai ištvermė – svarbiausia iš visų su sveikata susijusių fizinių ypatybių. Vienas paprasčiausių būdų kaip didinti aerobinę ištvermę – ėjimo treniruotės. Bėgimas dar geriau, nes bėgant visi organai aprūpinami krauju, imuninė sistema darosi pajėgesnė, stiprėja kojų raumenys, gerėja medžiagų apykaita. Tačiau svarbu neperlenkti lazdos. Jei esame pradedantys, turėtume treniruotis 3 kartus per savaitę po 40-60min., prieš ekspedicijos pradžią dažnai per savaitę bėgame 5-6 kartus įveikdami per 100km.
Anaerobiniais procesais daugiausia paremti jėgos – greičio pratimai. Tai trumpų distancijų bėgimas, plaukimas, nardymas. Ugdant anaerobinius organizmo gebėjimus, būtina pratimus atlikti tokiu intensyvumu, kad padidėtų deguonies įsiskolinimas. Jei paprastai, tai reiškia neilgus didelio intensyvumo krūvius ir trumpus poilsio intervalus.
Jėgos treniruotės taip pat svarbios. Treniruočių poveikis priklauso nuo svorio, kartojimų, serijų, poilsio intervalų tarp serijų skaičiaus, pratimų išdėstymo nuoseklumo, treniruočių skaičiaus vienai ar kelioms raumenų grupėms. Vienu atveju padidėja maksimali jėga, kitu – maksimali jėga ir raumenų masė, trečiu – labiau didėja raumenų masė nei maksimali jėga, ketvirtu – didėja jėgos ištvermė. Į visa tai atsižvelgiama, sudarant vieną ar kitą treniruočių programą.
Kiekvienas renkamės tai kas mums labiausiai tinka ir patinka ir tada kryptingai, nuosekliai pirmyn. Mes žinome kas laukia, ir leidžiamės į kelią ne tam, kad matytume priekyje einančio, kopiančio batus, bet kur kas daugiau, plačiau, aukščiau. Ir nors kylant į viršų ir retėjant deguonies kiekiui pakelti galvą aukštyn vis sunkiau, mes žinome keltą faktų, kurie leidžia pakelti ją.
Dienoraštis: pagaliau mus „išleido“ į kalnus
2012.07.20 Šiandien pagaliau gavome leidimus ir atvykome į bazinę stovyklą. Važiavom senu džipuku, kuris net prietaisų skydelio neturi. Su mumis važiavo ir rusų alpinistas Viačiaslav Skripko. Su juo jau susipažinome artimiau kartu laukdami leidimų. Rimtas žmogus. Du kart įkopęs į Everestą dalyvavęs daugelyje kitų rimtų ekspedicijų. Pradžioje tylus ir nekalbus. Mes kalbesni, tai pirmi prisigyrę savo pasiekimais po to sėdėjome kaip darželinukai akis į kojas nuleidę...
 |
| Ekspedicijos dalyvių nuotr./Maršruto schema |
Bazinė stovykla – tai ištisas palapinių miestas. Šiuo metų čia gal 200 žmonių, kurių tikslas tik įkopimas į Muztag-ata, tačiau dėl pastovaus blogo oro šį sezoną nežinome, keliems iš jų pasisekė pasiekti viršūnę. Bazinėje stovykloje baisiai šiukšlina. Niekaip negalim suprast ir toleruoti tokio elgesio. Aukštis 4400m.
Vos įsikūrę pradėjom gaminti maistą, kai mus apspito vietiniai vaikai. Dainavo mums dainas ir varvino seilę. Jų alkūnes keliai ir pilvai buvo įtartinai purvini. Gal nuo šliaužiojimo naktimis po svetimus palapinių prieangius? Oras čia prastas. Apsiniaukę sninga. Gerai, kad nelyja. Jei viskas OK, tai ryt pagaliau išeisime į maršrutą. Palapinėse miegam po tris. Saulius, Šarukas ir Kuras vienoje, Dangė, Tomas ir Šaras – kitoje.
2012.07.21 Šiandien pirma, dėl to sunkiausia žygio diena. Visą dieną nešėme pilnas kuprines su maistu ir įranga skirta 16 kelionės dienų. Kiekvieno kuprinė sveria daugiau nei 35kg. Per visą dieną oro linija nunešėme jas vos 6km. Aukštis „kala“, o oras mūsų nelepina – mes vėl audroje.
 |
| Ekspedicijos dalyvių nuotr./Viršūnė. 6849 m. |
2012.07.22 Šiandien kėlėmės dar neprašvitus. Palapinės apledėjusios, kuprinės, rodos, dar sunkesnės nei vakar. Pusdykumė, kuri vakar dar buvo pilna gyvybės, virtusi plynu sniego lauku. Po pietų išlindo saulė. Pasiekėme ledyną, nuo kurio pamatėme viršūnę 6849 iš šiaurinės pusės. Nors pagal pirminį planą, kuris buvo numatytas analizuojant žemėlapius ir kitų įkopimu ataskaitas, manėme kopti būtent iš šios pusės, realus vaizdas nenudžiugino. Palikome dalį maisto ir kuro primusams ir išeiname į tolesnį aklimatizacini ratą, kad apžiūrėti viršūnę iš kitų rakursu. Šiąnakt miegosime įsprausti ledyno suneštame akmenyne.
