Vis dėlto atokiuose Kinijos regionuose yra jau ne viena viršukalnė pavadinta lietuviškais vardais. Alpinistai nuo pat 1964 metų taip garsina Lietuvos vardą.
Aukščiausia lietuviška viršūnė ir dabar priklauso VU žygeivių klubo alpinistams. 2010 metų vasarą jie beveik mėnesį trukusio žygio metu Vakarų Kinijoje stūksančiuose Kunluno kalnuose įkopė į bevardę 6130 m aukščio viršūnę. Žygeivių klubo penkiasdešimtmečio proga kalnui buvo suteiktas VU žygeivių klubo pavadinimas. Iki šiol tai aukščiausia lietuvišku vardu pavadinta viršukalnė. Antra pagal aukštį – Pietvakarių Pamyre dunksanti 6080 m aukščio Lietuva, į kurią alpinistai įkopė dar 1964 metais.
Žygis per niekieno neliestus kalnus
„Kunlun“ išvertus iš vietinių kalbos reiškia „akinamos tamsos kalnai“. Dėl savo geografinės padėties ir netoliese esančių Kirgizijos, Tadžikijos, Afganistano ir Pakistano pasienio šis kalnų regionas retai lankomas alpinistų, todėl čia dar liko itin aukštų (virš 6000 m) niekieno neįkoptų viršūnių ir sudėtingų kalnų perėjų.
Kopiant tokiuose dideliuose aukščiuose kaip Kunlune būtina aklimatizacija, nes šešių kilometrų aukštyje deguonies ore yra perpus mažiau nei žemumose. Todėl prieš kopimą į nusižiūrėtą viršūnę žygeiviai išsirengia į dviejų savaičių trukmės kalnų žygį.
Sunkioms kuprinėms spaudžiant pečius (žygio pradžioje jos sveria apie 35 kilogramus) ekspedicijos dalyviai keliauja apie 120 kilometrų, pakeliui įveikdami dar nepraeitas perėjas, ir gerokai virš penkių kilometrų virš jūros lygio iškilusias dar niekieno nemindžiotas viršūnes. Palyginimui aukščiausia Vakarų Europos viršūnė – Monblanas – virš jūros lygio iškilusi „vos“ 4810 metrų.
Lietuviškos viršūnės pasaulyje
Šiuo metu didinguose Pamyro ir Tian Šanio kalnų masyvuose stūkso virš 20 lietuviškais vardais pavadintų viršūnių, į kurias pirmieji įkopė Lietuvos alpinistai.
Didžioji dalis šių viršūnių buvo įkoptos sovietmečiu, kai ekspedicijų tikslas buvo ne vien sportiniai siekiai, bet ir noras garsinti Lietuvą. Taip atsirado Lietuvos (6080 m), Dariaus ir Girėno (6020 m), Donelaičio (5837 m), M.K.Čiurlionio (5794 m), Lietuvos alpinistų (4050 m), Gedimino Akstino (4250 m) ir kitos lietuviškos viršūnės. Tian Šanio kalnuose yra ir Vilniaus universiteto vardu pavadinta viršūnė (4740 m), į kurią lietuviai įkopė 1979 metais.
Paskutinė didelė ekspedicija į naujas viršūnes buvo organizuota 1984 metais Pietvakarių Pamyre. Tais metais įkopta į Lituanikos (6004 m), KPI (5879 m), Audros (5449 m), Vytauto (5586 m), Brolių Bajorų (5596 m), Šiaulių (5580 m) viršūnes.
2003 metais Saulius Vilius tame pačiame rajone įkopė į naują viršūnę ir ją pavadino Karaliaus Mindaugo vardu.
Šiemetinės ekspedicijos nuotykius ir patyrimus skaitykite specialioje portalo 15min.lt rubrikoje „Ekspedicija Kunlun 2012“.
 |
| Ekspedicijos rėmėjai |
