Kiekviename mieste prie žygiuojančio S.Bagdono galės prisijungti visi norintys – tiek vaikai, tiek suaugę, ir nesvarbu, kokiam atstumui – 100 žingsnių, 1 ar 10 kilometrų. Apie tai, kaip gimė idėja, kas prisideda prie jos virsmo realybe ir skatina nepasiduoti, gerasis žmogus papasakojo paprastai ir, svarbiausia, nuoširdžiai. Kitaip, matyt, ir nemokėtų.
– Sauliau, buvote pagrindinis projekto iniciatorius? Kaip ir kada kilo idėja?
– Mintis buvo brandinama ilgai. Su kolegomis iš Všį „Aktyvi Tauragė“ įgyvendinome ne vieną paramos projektą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, bet tai buvo vienos dienos renginiai. Norėjosi sugeneruoti daugiau lėšų, suteikti galimybę įsigyti reikalingos ir brangiai kainuojančios medicininės įrangos, kurios, neslėpkime, šalies gydymo įstaigoms trūksta. Svajojome, kad Lietuva tokia akcija gyventų bent keliasdešimt dienų. Taip gimė idėja surengti pėsčiųjų žygį aplink Lietuvą. Ir kadangi tikslas yra toks svarbus ir jautrus – nusprendėme maršrutą įkūnyti širdies formos simbolyje. Atsisėdome prie žemėlapio ir ilgai netrukome, nuostabios širdelės kontūrai jau pulsavo prieš mūsų akis.
– Kas buvo pirmasis žmogus, kurį pakvietėte prisidėti prie projekto įgyvendinimo?
– Pirmasis žmogus, į kūrį kreipėmės visų pirma idėjos patvirtinimo ir palaikymo, buvo paramos ir labdaros fondo „Mamų unija” įkūrėja Eglė Mėlinauskienė. Asmeniškai labai seniai sekiau šios nuostabios ir aktyvios moters veiklą vardan sergančių vaikų ir negalėjau nesigrožėti. Fondo darbai kalba patys už save. Susitikome Vilniuje, išsikalbėjome ir nutarėme, kad ši idėja privalo tapti kūnu.
– Kokį pagrindinį projekto tikslą suformavote savo galvoje ir kaip jis keitėsi laikui bėgant?
– Tikslas nuo pat pradžių iki dabar nesikeičia – su visų Lietuvos žmonių pagalba klinikoms suteikti kuo didesnę finansinę paramą medicininei įrangai įsigyti.
– Ar buvo sunku rasti rėmėjų?
– Mes jų nuolat ieškome. Neslėpsiu, netgi esant tokiam tikslui, jie patys neatsiranda. Reikia tam skirti laiko ir labai trokšti, o kai labai nori – viską pasieksi. Džiugu, kad pamažu atsiranda fizinių ir juridinių asmenų, kurie nori prisidėti. Lietuvos centrinė kredito unija jau skyrė 3000 eurų, už ką esame jiems labai dėkingi.
Į šio projekto rėmimą aš žiūriu labai paprastai. Mes aukojame vaikams, gyvenantiems visiškai šalia, aplink mus. Tai yra mūsų viena didelė šeima, mūsų ateitis. Nelinkiu, bet šios įrangos gali prireikti bet kurio iš mūsų šeimoms.
– Kaip atrodo jūsų komanda, dirbanti projekte?
– Man, kaip žygio vedliui, didžiulė garbė ir privilegija šalia turėti tokią stiprią ir bendram tikslui atsidavusią komandą, kurią sudaro sporto žurnalistas Dalius Matvejevas, žurnalistė Meda Piečytė, paramos ir labdaros fondo „Mamų unija” atstovės: Eglė Mėlinauskienė, Justina Mėlinauskaitė, Dovilė Marčinskaitė, Viktorija Grežėnienė ir Všį „Aktyvi Tauragė” nariai Airidas Šmitas, Paulina Šliogerytė, Gediminas Balčiūnas, Aušra Macaitė, Darius Kiniulis, Danguolė Masionytė, Nerijus Spudvilas ir Rimantas Laucius. Be šių žmonių nebūtų šio projekto virsmo į realybę.
– Kaip planuojate suvienyti visų miestų bendruomenes?
– Norime, kad visą tą laikotarpį, kuomet žygis tęsis, mūsų šalis taptų didžiule meile spinduliuojančia širdimi ir mums visiems tai pavyks. Skleisime šilumą miestų ir rajonų bendruomenėse, lankysimės mokyklose, renginiuose, būsime kartu vardan kilnaus tikslo. Siųsime meilės žinutes į onkologinius skyrius.
– Kas labiausiai veda jus į priekį?
– Šiandien aš matau daug kovų su vėžiu, iš labai arti. Kai gyveni įprastą gyvenimą, tu apie tai skaitai, pamatai per tv, bet tu niekada nesupranti, kokį pragarą tiems žmonėms ir jų šeimoms reikia pereiti. Tol, kol ši grėsminga patirtis nepalies tavęs pačio ar tau artimo. Tada gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, visi prieš tai užsibrėžti planai tampa nebeaktualūs. Aš tai jau žinau, todėl iki pat gyvenimo pabaigos, tiek, kiek leis mano jėgos ir galimybės, padėsiu vėžiu sergantiems. Tai mane veda ir ves į priekį.
– Ar pats jau esate pasiruošęs žygiui?
– Prieš 3 savaites man buvo atlikta menisko operacija. Išeiti į tokį žygį būklės, kokios buvau prieš tai, tikrai negalėjau sau leisti. Senos traumos, kaip tyčia, priminė apie save artėjant didžiąjai dienai. Bet tada intesyviai ruošiausi ir buvau puikios fizinės formos. Šiuo metu sąnarys sparčiai gyja, bet negalėjimas jo apkrauti sąlygoja į nepakankamai trokštamo lygio bendrą fizinį pasirengimą. Jaučiuosi gerai, sportuoju pagal šiandienines galimybes.
Šis iššūkis yra daugiau nei fizinė iškrova. Kur kas svarbiau, kaip tu pasiruoši psichologiškai. Sportuoju visą gyvenimą, fizines kančias, joms atsiradus, paversiu sąjungininkėmis. Mintis, kad mes – Lietuvos gyventojai esame per žingsnį nuo taip reikalingos pagalbos mūsų ligoniukams, mane motyvuos ir užves siekti finišo bet kokia kaina.
Projekto organizatoriai primena, kad norėdami paaukoti vėžiu sergantiems vaikams, galite skambinti ar siųsti žinutę trumpuoju numeriu 1418 (auka – 3 eur) arba aukoti į „Mamų unijos“ sąskaitą Danske banke, LT 517400032266923810, paskirtyje nurodydami „Širdies žygis“. Ačiū už jūsų gerumą.
