Žmogaus skydžių į kosmosą srityje šie metai buvo įvairialypiai: balandžio 12 dieną paminėtas Jurijaus Gagarino skrydžio į kosmosą 50-metis, NASA nutraukė savo keturis dešimtmečius trukusią „Space Shuttle“ programą.
2011 metais NASA paskelbė, kad pradėjo naujus erdvėlaivių ir pakėlimo raketos projektus, kuriais sieks žmones nuskraidinti į tolimus asteroidus ar net į Marsą.
JAV šiuo metu neturi jokios transporto priemonės, kuri galėtų gabenti astronautus į kosmosą, tačiau privačios kosmoso kompanijos aktyviai dirba ir kuria savo erdvėlaivius, norėdamos vykdyti šiuos skrydžius.
„Šie metai žymi naują Saulės sistemos tyrinėjimų eros pradžią“, – sako NASA administratorius Charlie Boldenas.
„Space Shuttle“ programos pabaiga
Šiais metais baigėsi ilgus metus trukusi NASA „Space Shuttle“ programa. Liepos 21 dieną erdvėlaivis „Atlantis“, nusileidęs Kennedy kosmoso centre Floridoje, pažymėjo programos pabaigą. 40 metų vykdyta programa kainavo 196 mlrd. dolerių ir nusinešė 14 astronautų gyvybes, o skrydžių įvyko perpus mažiau nei žadėta. Tačiau nepaisant viso to, buvo ir didelių, neprognozuotų laimėjimų: pasiekta didelė pažanga moksle, padaryta stulbinamų kosmoso nuotraukų
Šiuo metu NASA visiškai priklauso nuo Rusijos „Sojuz“ erdvėlaivių ir už vieno astronauto skrydį į arba iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) moka po 63 milijonus dolerių. Visa tai išryškino rusų kosmoso aviacijos problemas.
Rugpjūčio 24 dieną į kosmosą bandė pakilti nepilotuojamas erdvėlaivis „Progress 44“, turėjęs TKS įgulai nugabenti krovinį. Tačiau po pakilimo praėjus vos 5 minutėms „Progress 44“ sudužo. Šis kosminis laivas į TKS gabeno daugiau nei 3,5 tonos sveriantį degalų ir produktų atsargų krovinį.
NASA niekuomet itin nepasitikėjo rusų kosminiais sugebėjimais, tad ji nori, kad privačios kosmoso kompanijos perimtų „Sojuz“ erdvėlaivių darbą. Tarp pagrindinių pretendenčių minimos „SpaceX“, „Blue Origin“, „Sierra Nevada“ ir „Boeing“ kompanijos.
NASA jau buvo patvirtinusi, kad privačių kompanijų skrydžiai į TKS galėtų prasidėti 2016 metais, tačiau JAV kongresas sumažino išlaidas, skiriamas kosmoso tyrimams, ir ši data nukelta anksčiausiai iki 2017 metų.
Skrydžiai į Marsą 2030 metais?
2010 metais JAV prezidentas Barackas Obama NASA nurodė siekti, kad 2025 metais NASA astronautus galėtų nuskraidinti į asteroidą, o iki 2030 metų vidurio į Marsą.
Nutraukta „Space Shuttle“ misija apsunkino galimybes pasiekti šiuos tikslus. 2011 metais NASA paskelbė, kaip ketina įgyvendinti B.Obamos iškeltus tikslus.
NASA atskleidė, kad tam reikalui kuria specialią raketą, šiuo metu žinomą kaip „Space Launch System“ (SLS), kurios vertė yra 10 milijardų dolerių, o 2014 metų pradžioje planuojamas pirmasis kuriamo erdvėlaivio „Orion“ bandomasis skrydis. Ši nauja raketa ir erdvėlaivis turėtų padėti astronautams nuskristi į Raudonąją planetą.
2021 metais planuojama jungtinė SLS ir „Orion“ misija.
Kai kurie analitikai sako, kad NASA, įgyvendindama šiuos naujus projektus, kosmoso misijoms suteikė stabilumo ir nurodė tikslią tyrimų kryptį.
„Manau, kad sprendimas eiti pirmyn ir sukurti SLS turės ilgalaikį poveikį“, – sakė profesorius ir ekspertas Johnas Logsdonas.
B.Obamos administracija palaiko SLS programą, ji turi įtakingų šalininkų ir JAV senate. Tačiau šis palaikymas gali būti ne ilgalaikis, nes 2012 metais vyks JAV prezidento rinkimai.
SLS programa yra kritikuojama dėl per nelyg didelės kainos, jos įgyvendinimas reikalauja 10 milijardų dolerių.
Kyla keli klausimai: ką nuspręs naujai išrinktas JAV Kongresas ir ką pasakys naujasis šalies vadovas, jei B.Obama nebus perrinktas JAV prezidentu antrai kadencijai?
„Trapu“ – pats geriausias žodis apibūdinti JAV žmogaus skraidinimo į kosmosą programą, rašo Space.com.
Augantis kinų apetitas
Šias metais ne tik NASA priėmė daug svarbių sprendimų, susijusių su žmogaus skrydžiais į kosmosą. Nuo jos neatsiliko ir Kinija.
Lapkričio 2 dieną kinai sėkmingai orbitoje sujungė du nepilotuojamus erdvėlaivius. „Shenzhou 8“ ir „Tiangong 1“ erdvėlaiviai susijungdami išbandė technologijas, kurias kinai žada naudoti statant kosminę stotį. Pekinas tikisi, kad pavyks sukurti 66 tonas sveriančią ir orbitoje skriejančią laboratoriją, kuri galės būti naudojama iki 2020 metų.
Atrodo, kad 2012 metai Kinijai bus produktyvesni nei 2011. Kinai planuoja atlikti dar dvi susijungimo misijas. Oficialiai patvirtinta, kad bent viena iš jų bus pilotuojama žmogaus.