Antrąją vietą užėmė Žemaičių apygardos 3-ios rinktinės kariai, treti – Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai. Žaidynėse kartu su lietuviais varžėsi Latvijos ir Estijos karių savanorių komandos.
Kariai savanoriai varžėsi vienuolikoje konkursinių sporto rungčių: vadų kovinio šaudymo, virvės traukimo, multisporto, granatų svaidymo, karinio biatlono, karinės penkiakovės, galiūno, krepšinio 3x3, žvalgo tako, moterų penkiakovėje ir svarmens kėlime.
Kariai ir jų artimieji galėjo dalyvauti nekonkursinėse rungtyse. Gausaus dalyvių skaičiaus susilaukė kvadrato rungtis.
Žaidynių metu taip pat buvo apdovanoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų pirmą kartą surengto fotokonkurso „Savanorių pajėgos fotografijoje 2012-2015“ nugalėtojai. Trečiąją vietą užėmė Aringas Švedas iš 3-osios rinktinės, antrąją – Toma Eidukevičiūtė iš 1-osios rinktinės, o geriausia nuotrauka buvo pripažinta Romo Eidukevičiaus, kuris ir tapo šio konkurso nugalėtoju.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų sporto žaidynių uždarymo metu žaidynių vėliava perduota Dariaus ir Girėno apygardos 2-ąjai rinktinei. Jos kariai kitais metais ir organizuos žaidynes.
Pirmosios Savanorių žaidynės vyko 1991 m. liepos 4-5 dienomis Vilniuje, Vingio parke. Tąkart tai buvo ne tik sportinis renginys, bet ir politinė pasipriešinimo sovietiniams okupantams akcija. Kasmet rengiamose žaidynėse kartu su Lietuvos kariais yra dakyvavę Baltijos šalių, JAV ir Švedijos kariai.
