Šiandien norėtųsi prisiminti kelis efektyviausius būdus apšildyti patalpas.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai
Turbūt pamenate raudonas dideles lempas, kurias turėdavo beveik kiekvienas ūkininkas. Jas išsitraukdavo kai kiaulė atsivesdavo paršiukų, arba višta išperėdavo viščiukus. Raudona lempa gana prastai šviesdavo, tačiau labai gerai šildydavo. Tokiu pačiu principu pagaminti šiuolaikiniai šildytuvai.
Infraraudonieji spinduliai yra labai natūralus dalykas. Juk sėdėdami prie laužo jaučiame šilumą. Tai dėl infraraudonųjų spindulių, kuriuos skleidžia liepsna. Tai pats natūraliausias šilumos šaltinis, nes ir žmogaus kūnas spinduliuoja šilumą. Tiesa, jos nedaug ir šilumos bangos nėra galingos, tačiau susiglaudus galima sušilti.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai gali būti ne tik elektriniai, bet ir dujiniai. Aišku, populiariausi yra elektriniai. Veikimo principas paprastas – sukuriamos tam tikro dažnio šilumos bangos, kurios ir yra infraraudonosios.
Šiuolaikiniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai namams yra skirtingo galingumo. 1000-2000 vatų galingumo šildytuvo pakanka, kad per keliolika minučių būtų apšildoma 20-25 kv. m. ploto patalpa. Pramoniniuose objektuose naudojami dar galingesnis šildytuvai, tačiau dabar susitelkiame ties namų sprendimais. Infraraudonųjų šildytuvų efektyvumas yra gana didelis – apie 80 proc. visos energijos verčiama šiluma (likusi dalis – šviesa). Šiuolaikiniai šildytuvai ne atsitiktinai stengiasi imituoti krosnis – tai gali būti ir jauki namų detalė.
Konvekciniai šildytuvai
Antra didelė grupė šildytuvų, naudojamų namuose yra konvekciniai šildytuvai. Jų principas kiek kitoks, nei infraraudonųjų. Oras cirkuliuoja aplink šildymo elementą ir taip sukuriama konvekcija. Šiltas oras juda tam tikromis kryptimis apšildydamas patalpą.
Vieni populiariausių šiuolaikinių šildytuvų primena paprastas dėžutes kurios paima šaltą orą iš apačios ir pašildžiusios atiduoda jį viršuje. Speciali angų sistema nukreipia orą norima linkme ir taip sukuriamas šildymo efektas.
Didžiausi šių šildytuvų privalumai yra du: jie dirba visiškai tyliai. Antras privalumas – dėl plokščios formos gali būti tvirtinami ant sienos arba pastatomi patalpos viduje. Trūkumų jie taip pat turi, tačiau tai susiję su visos konvekcijos trūkumu – oro cirkuliacija patalpoje gali turėti įtakos žmogaus sveikatai dėl pačių srautų, oru pernešamų dulkių ir bakterijų, temperatūrų skirtumo.
Tepaliniai radiatoriai
Vienas iš populiariausių ir efektyviausių šildytuvų rūšių veikia iš esmės kaip konvekcinis šildytuvas. Kaip ir visi kiti radiatoriai. Jo forma yra skirta oro cirkuliavimui sukurti. Šiuolaikiniai radiatoriai primena paprastas dėžute, o ne storas „dešras“ sujungtas apačioje ir viršuje. Tepaliniai radiatoriai veikia gana paprastai. Skardinis radiatorius yra užpildomas silikono alyva, kuri turi geresnes šilumos sulaikymo savybes, nei įprastas vanduo (jis atvėsta labai greitai). Kaitinimo elementas pakaitina alyvą, termostatas reguliuoja šilumą ir perkaitimą – kai patalpa įšyla iki norimos temperatūros, tepalinis radiatorius paprastai išsijungia pats. Tai patogus namų priedas. Kad patogiau būtų jį transportuoti, radiatoriaus apačioje pritaisomi ratukai. Didžiausias minusas – subtiliu dizainu čia net nekvepia, nors ir pasitaiko bandymų atsisakyti tradicinės ketaus radiatoriaus formos. Palaukite, bet juk dabar populiarėja tradicinės formos stiklo lemputės su LED šviestuvais vietoj įprasto kaitrinio volframo siūlelio...
Beje, tepaliniai radiatoriai yra laikomi saugiausiais šildytuvais, nes jie tiesiogiai negali sukelti gaisro.
Dujiniai šildytuvai
Kol kas Lietuvoje jie nėra labai populiarūs, tačiau po truputėlį atranda kelią į mūsų namus. Dujinis šildytuvas primena pastatomą krosnelę. Jo viduje yra įstatomas nedidelis propano/butano dujų balionėlis iš kurio į degiklį paduodamos dujos. Jos dega ir taip šyla kaitinimo elementas.
Kai kuriose šalyse šie šildytuvai yra draudžiami, nes juose nėra ventiliavimo sistemos. Tai reiškia, kad kai kurie degimo produktai gali patekti į aplinką ir sukelti neigiamą poveikį žmogaus organizmui.
Didžiausias šių šildytuvų pliusas – jiems nereikia jokios elektros. Dėl to juos galima naudoti statybų metu, toli nuo elektros linijų esančiose sodybose ir t.t.
Nešiojami (mobilūs) kondicionieriai
Šis aparatas – dviguba investicija. Rudenį jis gali šildyti, o vasarą – vėsinti patalpas. Tai paprastas kondicionierius, tik jis ne stacionarus ir primontuotas prie sienos, o pastatomas bet kur patalpoje.
Vienas iš pagrindinių trūkumų yra tas, kad kondicionieriui reikalingas „išėjimas“ į pastato išorę. Mobilusis kondicionierius turi specialią žarną, kurią galima išvesti pro langą, įsigijus specialią tarpinę, kuri neįleidžia šalčio iš išorės. Jei žarną galima pritvirtinti prie ventiliacinės sistemos – irgi neblogai. Šis prietaisas labai tinka gamybinėse patalpose, kur yra galimybė išgręžti sienoje nedidelio skersmens angą. Tiesa, tokiu atveju svarstytinas ir stacionaraus kondicionieriaus variantas.
Kažką praleidome?
Vienas iš populiariausių Lietuvoje šildytuvų yra ventiliatorinis. Iš tikrųjų, tai konvekcinis šildytuvas su papildomu ventiliatoriumi – varikliuku su propeleriais, kurie intensyviai pučia orą. Viena iš esminių jo problemų yra saugumas (baisu net pagalvoti, ką gali padaryti ventiliatoriai su pro groteles prakištu vaiko pirštu), o taip pat ir ventiliatoriaus skleidžiamas triukšmas. Klausimas, ar tikrai norėtumėte visą naktį klausyti ūžimo?.. Beje, inovatyvi britų kompanija Dyson yra sukūrusi tokį šildytuvą tik be ventiliatoriaus propelerių. Tiesa, jis stilingai atrodo, tačiau su garsais susitvarkyti sunkiai sekasi. Šioje srityje inovacijų dar bus, nes tokie prietaisai net nežada palikti mūsų namų. Net jei visuose namuose būtų užtikrinta šiluma, visada liks palėpės, garažai ir sandėliukai, visada statybininkams prireiks papildomo mobilaus šilumos šaltinio.
