Neringos Venckienės tarnybinio kompiuterio sisteminis blokas buvo paimtas iš karto po dvigubos žmogžudystės Kaune. Ten, Kauno apygardos teisme, kurio viename iš kabinetų glaudžiasi žymioji D.Kedžio sesutė, brolio vadinama Nerša. Paimtas neatsitiktinai, kad būtų lengviau atsakyti, kokį vaidmenį kraupioje istorijoje atliko ši teisėja.
Neapykantos virusas Kauno apygardos teisme pasklido dar 2006-aisiais, kai į kovą dėl Laimutės ir Drąsiaus mergaitės įsitraukė pati teisėja N.Venckienė. Vilniškio advokato kontoros, padėjusios L.Stankūnaitei, pavadinimas valdiško kompiuterio naudotojui gerai įsiminė. Gal todėl advokatų kontora ir buvo pakrikštyta „kalių biuru“, o pati mergaitės motina dar 2007-ųjų vasarį įvardyta kaip „prostitutė“. Berikiuojant taip nemėgstamų žmonių iš L.Stankūnaitės aplinkos adresus, telefonų numerius ir kitus duomenis dar 2007-ųjų birželio 17-ąją buvo sudarytas ir „šlykštynių“ sąrašas...
„Aš sukrėsta. Teisėja neturi peržengti ribų, neturi mesti šešėlio visai Lietuvos teismų sistemai“, – sako Teisėjų tarybos pirmininkė L.Garnelienė.
D.Kedžio laidomus grasinimus girdėjo visi. Ir jo buvusi sugyventinė Laimutė su savo seserimi Violeta, ir verslininkas Andrius Ūsas, ir teisėjas Jonas Furmanavičius. Girdėjo ir Drąsiaus namiškiai. Prokurorai, kaip aiškėja, nesnaudė – teismo sutikimu davė komandą klausytis ne tik tariamų prievartautojų ir sąvadautojų, bet ir paties Kedžio pokalbių telefonu.
Tad apie ką prieš spalio 5-osios žudynes Kaune su aplinkiniais kalbėjosi įtariamasis žmogžudystės įvykdymu ir jo artimiausia aplinka? Garsiojo bėglio ir jo Nerša vadinamos sesutės teisėjos paslaptys – trečiadienį publicistikos laidoje „Abipus sienos“.
