„Dėl plataus išplitimo šalyje ir reikšmingos žalos natūralioms pievų ir smėlynų buveinėms, gausialapis lubinas yra įtrauktas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą. Šis augalas patręšia dirvožemį azotu, todėl vietoje natūralių buveinių įsivyrauja gausialapiai lubinai, kiečiai, dilgėlės.
Ne tik mūsų šalyje, bet ir Austrijoje, Čekijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Latvijoje gausialapis lubinas laikomas invaziniu augalu bei sparčiai plinta kitose šalyse. Visame pasaulyje invazinių rūšių plitimas – viena didžiausių grėsmių gamtinei įvairovei“,– rašoma ministerijos pranešime.
2013–2015 m. ES ir valstybės lėšomis gausialapių lubinų gausa buvo sėkmingai reguliuojama 18 vietų Telšių, Utenos ir Vilniaus rajonuose bei Dzūkijos regione (daugiausiai saugomose teritorijose), o Lietuvos gamtos fondas 2015–2016 m. vykdė akciją „Nepirk ir neparduok grėsmės gamtinei įvairovei“, kurios metu išsiaiškino vietas, kuriuose buvo parduodami invaziniai augalai ar jų sėklos bei geranoriškai ragino verslininkus neprekiauti jais.
Nuo 2014 m. Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo, kuriuo stengiamasi ES mastu spręsti invazinių rūšių sukeliamas problemas. Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo būdai turi būti visiškai saugūs žmonių sveikatai, efektyvūs ir nekenkiantys aplinkai, kitiems augalams ir gyvūnams.
