„Sveiki, kaip manote kiek laiko per dieną reikia vaikui praleisti prie interneto? Aš kiekvieną dieną praleidžiu po 4 ar daugiau valandų. Savaitgaliais dar daugiau, ar tai normalu? Gal aš jau priklausomas nuo interneto?“ („Vaikų linijos“ klausė 11 m. berniukas)
„Mano mama amžinai ant manęs rėkia, kad aš per daug sėdžiu internete. O tai ką man daryti, kai mes gyvenam kaime ir čia amžinai nėra ką veikti? Argi būtų geriau, jei aš eičiau į gatvę rūkyti ar muštis, kaip daro kai kurie mūsų kaimo bernai?.. Patarkit, kaip man susitarti su mama dėl kompo, nes vakar stipriai susibarėm ir mama žadėjo iš manęs atimti kompą ir neleisti savaitę naudotis. Per tiek laiko aš nušoksiu nuo proto!..” („Vaikų linijai“ rašė 14 m. paauglys)
Kokie požymiai tėvams turėtų sukelti susirūpinimą ir paskatinti peržiūrėti vaiko dienotvarkę, įvertinant, ar vaikas ne per daug įsitraukęs į buvimą internete ar prie kompiuterio:
- Vaikas jaučiasi prie kompiuterio ar interneto daug laimingesnis, nei užsiimdamas kitomis jam smagiomis veiklomis. O negalėdamas būti prie kompiuterio ar interneto, tampa itin irzlus ir dirglus.
- Anksčiau jį dominusios veiklos tapo nebeįdomios, pavyzdžiui, nebenori eiti į lauką su draugais, atsisako lankyti anksčiau mėgtą būrelį ir pan.
- Nors ir susitariate dėl laiko, praleidžiamo prie kompiuterio, tačiau jis susitarimo nesilaiko. Apskritai sunkiai kontroliuoja laiką, praleidžiamą prie kompiuterio ar su telefonu.
- Dėl sėdėjimo prie kompiuterio ir interneto kenčia mokymasis, pavyzdžiui, periodiškai praleidinėjamos pamokos, gaunami prasti įvertinimai dėl neparuoštų pamokų ar neatliktų užduočių.
- Silpnėja vaiko ryšiai su bendraamžiais, pavyzdžiui, vaikas nebebendrauja su ankstesniais draugais, neužmezga naujų ryšių.
Šie požymiai gali rodyti, kad vaikui reikalinga pagalba, atrandant kitų laisvalaikio praleidimo būdų. Taigi kokie suaugusiųjų veiksmai gali padėti vaikui mažiau laiko praleisti prie kompiuterio ar mobiliųjų įrenginių:
- Svarbu išsiaiškinti priežastis, skatinančias vaiką vėl ir vėl sėdėti prie kompiuterio ar su telefonu, ir kartu su vaiku pagalvoti, kaip tas priežastis pašalinti. Jei vaikas vienišas – pagalvoti, kur jis galėtų susipažinti su jam įdomiais bendraamžiais. Jei nuobodžiauja – paieškoti veiklų, kurios vaikui būtų įdomios. Gali būti ir taip, kad vaikas įsitraukia į virtualią erdvę, nes patiria tam tikrų sunkumų gyvenime ar išgyvena jausmus, kuriuos sunku pakelti, o internetas yra vieta, kur jis užsimiršta (pavyzdžiui, patiria patyčias mokykloje, nesutaria su namiškiais).
- Susitarti su vaiku, kaip jis pats su jūsų pagalba galėtų valdyti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio. Siūloma stebėti, kiek laiko praleidžiama prie kompiuterio, ir mažinti jį palengva, pakeičiant kokia nors kita mėgstama veikla.
- Aptarti, kokiomis veiklomis vaikas galėtų užsiimti, padrąsinti įsitraukti į naujas veiklas.
- Patiems tėvams rodyti tinkamą pavyzdį, kaip saikingai naudotis internetu.
- Gerinti vaiko socialinius santykius realiame gyvenime, ieškoti būdų daugiau laiko praleisti visai šeimai užsiimant įdomia veikla.
- Kreiptis pagalbos į specialistus, centrus, kuriuose dirba priklausomybės ligų specialistai.
Paprastai reikia visos šeimos pastangų, kad vaikas išmoktų saikingiau naudotis technologijomis – tai reiškia, kad ir patiems tėvams gali tekti riboti savo laiką, praleidžiamą prie technologijų, o taip pat paieškoti aktyvių užsiėmimų, skirtų visai šeimai, kurie padėtų vaikui atsitraukti nuo ilgalaikio sėdėjimo prie kompiuterio ar internete.
Straipsnių ciklą, skirtą jaunųjų internautų tėveliams, parengė „Vaikų linijos“ ekspertai. www.auguinternete.lt
