Šis mitas, greičiausiai, atsirado todėl, kad kartais šie paukščiai, norėdami apgauti plėšrūnus, griūna ant žemės ir guli nejudėdami bei apsimesdami negyvais. Kaklą ir galvą stručiai deda ant žemės, todėl, matyt, ir imta manyti, kad nenorėdami būti pastebėti, jie slepia savo galvą smėlyje.
Žinoma, yra ir kitų atsakymų, kaip antai šiame anekdote:
– Kodėl strutis slepia galvą smėlyje pavojaus akimirką?
– Jis paprasčiausiai kviečia kurmį jam padėti.
