1. Lelijos ir dangoraižiai
1851 m. Londone vyko pirmoji pasaulinė paroda. Specialiai jai architektas Josephas Paxtonas sukūrė įspūdingą didžiulį paviljoną iš ketaus ir stiklo konstrukcijų. „Krištoliniais rūmais“ pavadintas pastatas turėjo reprezentuoti Britanijos imperijos turtus, jėgą bei techninę galią. „Hyde“ parke suręstas paviljonas buvo 564 metrų ilgio ir 33 metrų aukščio.
Šio pastato formas įkvėpė Amazonės vandens lelijos lapas, o „Krištolinius rūmus“ galima vadinti visų šiuolaikinių komercinių pastatų iš plieno ir stiklo konstrukcijų „protėviu“.
2. Olimpinis Pekino lizdas
Daugelis pamena 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių stadioną, kuris dar vadintas „paukščio lizdu“. Statinys sukonstruotas iš didelių, skirtingais kampais išskleistų ir vienas kitą palaikančių plieno elementų.
Kaip paukščiai savo iš šakų sukrautą lizdą užkamšo samanomis arba žolėmis, taip ir stadione ertmės uždangstytos skirtingų rūšių polietileno plėvelėmis-membranomis. Jos ne tik saugo lankytojus nuo lietaus, bet ir užtikrina akustinę izoliaciją, saugo nuo vėjo, filtruoja saulės šviesą, kad jos intensyvumo užtektų stadiono apšvietimui bei žolės paklotui.
Lizdą atkartojanti konstrukcija sumažino pastato svorį bei jo statybos išlaidas, o sykiu jam suteikė įsimintino išskirtinumo.
3. Molinukų termoreguliacija
Kamerūne gyvenanti musgumų tauta statė išskirtinio dizaino namus, vadinamus obos. Tai aukštos, 9 metrus siekiančios, belangės molio konstrukcijos su žemais įėjimais. Kiekvieno namo viršuje – ovalo formos anga. Šitokia neįprasta konstrukcija reikalinga tam, kad būtų palaikoma vėsa itin karštomis dienomis. Kepinant karščiams, tokio pastato viduje laikosi maždaug 24 laipsnių temperatūra.
Raštuotos obos sienos ir formos atkartoja kriauklės kontūrus. Musgumai iš gamtos perėmė smailiosios arkos struktūrą. Ji leidžia statyti namą, kurio sienos palyginti plonos, medžiagų sąnaudos minimalios, tačiau pati konstrukcija lieka tvirta.
4. Ministras kaktuse
Projektuodami Kataro savivaldos bei žemės ūkio reikalų ministerijos pastatą, architektai įkvėpimo sėmėsi iš tipiško dykumų augalo – kaktuso.
Kaip tikras kaktusas sugeba išgyventi sausringame dykumos ore, taip ir ministerijos pastatas pritaikytas sausam ir karštam Kataro klimatui – pavyzdžiui, šiame pastate įrengtos langų uždangos automatiškai reaguoja į saulės šviesos intensyvumą, o palei pastatą netgi įkurdintas botanikos sodas.
5. Plieno ir stiklo kriauklė
2010 m. Jungtinių Arabų Emyratų nekilnojamojo turto bendrovė „Aldar“ Abu Dabyje pasistatydino centrinio biuro pastatą, kuris išsiskiria net Artimųjų Rytų pompastiškų pastatų kontekste.
Pastato formas įkvėpė jūrų kriauklės struktūra. 2008 m. šiam pastatui skirtas apdovanojimas už jo futuristinį dizainą.
Tai pirmasis apkritimo formos pastatas Artimuosiuose Rytuose – jo formą palaiko dvi gigantiškos plieno konstrukcijos, kurios tarpusavyje sujungtos plieno sijų tinklu.
6. Aukštasis bambukas
Taivano sostinėje Taipėjuje 2004 m. baigtas statyti dangoraižis „Tapėjus 101“. Jis dar žinomas kaip Taipėjaus pasaulinės prekybos centras. Nuo 2004-ųjų iki 2009-ųjų metų šis 101 aukšto pastatas buvo aukščiausias planetoje.
„Tapėjus 101“ formos buvo įkvėptos bambuko, kuris Taivane traktuojamas kaip mokymosi ir augimo simbolis. Nežiūrint aukštumo, šis dangoraižis laikomas vienu „žaliausiu“ tokio tipo pastatų pasaulyje – jame įdiegtos sistemos taupo elektros energiją, o inovatyvūs sprendimai leido vandens sąnaudas, lyginant su kitais panašaus aukščio dangoraižiais, sumažinti net 30 procentų.
7. Lotosas ir 9 įėjimai
Indijoje, Naujajame Delyje, 1986 m. pastatyta Lotoso šventykla – tai vienas lankomiausių pastatų pasaulyje. Tai Bahajų tikėjimą išpažįstančiųjų šventykla, tačiau ji atvira ir visų kitų religijų atstovams. Pastatą kasmet aplanko maždaug 4 mln. žmonių.
Šventykla suformuota iš 27 „lotoso žiedlapių“, kurie suskirstyti po tris, sudaro devynias, į skirtingas puses nukreiptas grupes. Pastatas – pagal religijos nuostatus – turi devynis įėjimus, kiekvienas jų veda į centrinę salę, talpinančią 2,5 tūkst. žmonių.
8. Švytintis jūros gyvis Grace
Tarsi vandenų gyvis įsiterpęs tarp raudonomis čerpėmis dengtų stogų – taip atrodo Graco mieste Austrijoje įsikūręs meno muziejus.
Muziejus iškilo 2003 m., kuomet Gracas buvo paskelbtas Europos kultūros sostine. Nors pastato fasadas neatkartoja jokio konkretaus gyvio, tačiau jį projektavę architektai teigia, kad muziejaus formos yra įkvėptos jūros gyvių stebėjimo.
Statiniui „gyvumo“ teikia ir jo „oda“ – 900 kv. m pastato sienų padengta 930 programuojamų šviestuvų – sutemose muziejus virsta su aplinka bendraujančiu ekranu.
9. Londono agurkas
Šis 2004 m. pastatytas dangoraižis netruko tapti Londono Sičio simboliu – nors oficialus jo pavadinimas „30 St Mary Axe“, jis dažnai vadinamas tiesiog agurku.
Dangoraižis pastatytas naudojant įstrižas tinklines plieno konstrukcijas. Pastato architektas siekė išnaudoti natūralią šviesą bei ventiliaciją. Ventiliacijos sistemos veikimo principas pasiskolintas iš pinties – šis gyvis maistines medžiagas susirenka rydamas ir per save košdamas vandenį (iš pinčių taip pat gaminamos natūralios kempinės).
Natūrali šviesa, ventiliacija ir kitos inovacijos lėmė, kad „30 St Mary Axe“ sunaudoja dvigubai mažiau elektros energijos nei kiti tokio tipo pastatai.
10. Bakterijos kriauklėje
Kai 2009 m. buvo paskelbtas Taivano Ligų kontrolės ir profilaktikos centro architektūrinis konkursas, komisija išrinko projektą, kurio formas įkvėpė galvakojo moliusko nautilo kriauklė – jos struktūros atkartojamos abiejuose centro korpusuose.
Pastato fasadą dengia geometrinis-figūrinis raštas, kuris atkartoja keturių pavojingų bakterijų DNR sekas. Nors retas galėtų atpažinti fasade šifruojamą patogeninį kodą, tačiau pastato formos išreiškia mintį, kad grožis slypi net ir žmogui pražūtingiausiose gamtos formose.
11. Apelsininė opera
Kai 1957 m. Jorno Utzono projektas laimėjo Sidnėjaus operos konkursą, architektas negalėjo pagalvoti, kad po daugybės sunkumų pastatas bus baigtas tik 1973 m., t. y. praėjus 16 metų. Netrukus po pastatymo Sidnėjaus opera tapo miesto simboliu, kuris architektui dar gyvam esant, buvo įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą.
Stogas – ryškiausias Sidnėjaus operos architektūrinis elementas. Kartais jis vadinamas kriauklėmis. Tačiau šias formas įkvėpė ne kriauklės, o apelsinas – įsižiūrėjęs į šio vaisiaus skilteles Utzonas suprojektavo įsimintinas Sidnėjaus operos formas.
12. Vaisių stogas
Singapūre stovi nemažai įspūdingų pastatų. Vienas jų – 2002 m. baigtas statyti „Esplanados teatras“. Jo statybos truko 6 metus, o vizualiai išraiškingiausia pastato eksterjero dalis – „dygliuota“ stogo konstrukcija. Dėl jos pastatas netrukus pramintas durijum – Pietryčių Azijos „vaisių karaliaus“ vardu.
13. Banguojantis, plaukiantis, skrendantis
2001 m. Milvokio miesto meno muziejus, įsikūręs JAV, baigė statyti naują paviljoną, kuris netruko tapti miesto puošmena. Įspūdingose, ant Mičigano ežero kranto iškilusio paviljono formose architektas sujungė stilizuotas burlaivio, bangų bei sparnus išskleidusių paukščių figūras.
14. Burbulų baseinas
Dar vieno 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių statinio – plaukimo baseino – konstrukcija buvo įkvėpta muilo burbulų. „Vandens kubu“ dar vadinamo Pekino nacionalinio plaukimo komplekso konstrukcijos padengtos specialia medžiaga, kuri praleisdama saulės šviesą šildo komplekso patalpas bei baseino vandenį. O tai leidžia sumažinti nemenkas energijos sąnaudas kasdieniam vandens šildymui. Be to, karštomis dienomis „Vandens kubo“ danga sulaiko dalį šviesos ir neleidžia patalpoms įkaisti daugiau nei numatyta.
Kitą savaitę „Stumbro“ rubrikoje „110 gamtos atspaudų“ laukite dar vieno 14 įkvepiančių istorijų rinkinio apie tai, kaip gamtos didybė, formos ir spalvos įkvėpė dizainerius.
