Smulkaus dvikojo roplio, pavadino eodromėjumi, fosilijų rasta paleontologų gerai ištyrinėtame Isčigvalasto uolyne. Šiame Argentinos šiaurės vakaruose esančiame gamtos parke iki šiol rasta šimtai svarbių fosilijų.
Mokslininkai nurodė, kad šis atradimas nušvietė plėšriųjų dinozaurų, vadinamų terapodais, evoliucijos ankstyvuosius etapus. Šiai dinozaurų grupei taip pat priklauso dinozaurų pasaulio garsenybė tiranozauras – vienas iš stambiausių kada nors Žemėje gyvenusių sausumos grobuonių.
Isčigvalaste daugelio rastų fosilijų tyrimai rodo, kad ankstyvieji dinozaurai „buvo labiau paplitę ir įvairesni, nei manyta anksčiau“, – sakoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas mokslo žurnale „Science“.
Smulkių teropodų liekanų randama nedažnai, o eodromėjus buvo apie dviejų metrų ilgio.
Tirdami jo galūnes mokslininkai mano radę skirtumų tarp šios rūšies dinozaurų ir jo amžininkų eoraptorių, kurie dabar priskiriami prie kitos evoliucinės linijos, davusios pradžią milžiniškiems ilgakakliams keturkojams zauropodams.
Abiejų rūšių gyvūnai buvo panašaus dydžio ir bėgiojo dviem kojomis. Šis faktas leidžia manyti, kad vėlyvajame triase gyvenusių trijų pagrindinių grupių (paukščiadubenių, zauropodų ir teropodų) dinozaurų išvaizda buvo panaši.
Tačiau neseniai atrasto eodromėjaus kaukolė panašesnė į kitų teropodų, o eoraptorius „turėjo daugiau zauropodams būdingų požymių, tokių kaip padidėjusios šnervės ir vidun nukreipti priekiniai dantys apatiniame žandikaulyje“, nurodoma straipsnyje.
