Naujoji planeta yra gerokai didesnio tankio nei kitos žinomos planetos, ją sudaro daugiausia anglis. Kadangi planetos tankis didesnis, mokslininkai spėja, kad anglis gali būti susikristalizavusi, taigi didelę paslaptingos planetos dalį gali sudaryti deimantai.
„Evoliucijos istorija ir nepaprastas planetos tankis duoda pagrindo manyti, kad ji sudaryta iš anglies, todėl neutroninės žvaigždės orbitoje yra didžiulis deimantas“, – sakė Matthew Bailesas iš Svinburno technologijų universiteto Melburne.
„Šios žvaigždės orbita tokia maža, kad galėtų tilpti Saulės viduje“, – sakė jis.
Deimantinė planeta yra už 4 tūkst. šviesmečių, arba aštuntadalio atstumo nuo Žemės iki Paukščių tako centro. Tikriausiai ši planeta – likučiai didelės žvaigždės, kurios išoriniai sluoksniai perėjo į vadinamuosius pulsarus, aplink kurių vieną sukasi aptiktoji planeta.
Pulsarai – tai nedidelės maždaug 20 kilometrų skersmens neutroninės žvaigždės, kurioms būdingas didelis sukimosi greitis ir elektromagnetinė spinduliuotė radijo bangų pavidalu.
Remiantis tyrimais, rastos planetos masė šiek tiek didesnė nei Jupiterio, bet jos tankis 20 kartų didesnis, pranešė M.Bailesas ir jo kolegos žurnale „Science“ ketvirtadienį.
Naujosios planetos sudėtyje, be anglies, gali būti deguonies. Dėl didelio tankio planetoje nėra vandenilio ir helio, kurie sudaro tokius dujų milžinus, kaip Jupiteris.
„Kaip atrodo ši planeta, nesiimu nė spėlioti“, – sakė Benas Stappersas iš Mančesterio universiteto.
„Nemanau, kad tai, į ką žvelgiame, yra labai spindintis objektas“, – sakė jis.
