Tikėtina, kad aplink kitas žvaigždes skriejančiose mažesnės masės egzoplanetose gali egzistuoti gyvybei palankios sąlygos, panašios į Žemės aplinką.
Naujas planetas mokslininkai atrado tirdami žvaigždes labai tiksliu radialinio greičio matuokliu (High Accuracy Radial Velocity Planet Searcher, HARPS).
Žemė skrieja vadinamojoje gyvybės zonoje, kurioje temperatūra nėra per didelė, todėl mūsų planetos atmosfera nesunyksta, nei per maža – todėl mūsų vandenynai neužšąla. Skystas vanduo laikomas viena iš svarbiausių sąlygų gyvybei atsirasti.Spektrografas HARPS, padėjęs atrasti daugiausiai nedidelės masės egzoplanetų, yra sumontuotas Čilės esančioje La Siljos observatorijoje, 3,6 metrų skersmens teleskope. Ši observatorija priklauso Europos pietų observatorijos organizacijai (ESO).
Šių tyrimų rezultatai buvo pristatyti Portugalijos mieste Porte vykstančioje egzoplanetų tyrėjų konferencijoje.
Iki šiol mokslininkai yra atradę daugiau nei 400 egzoplanetų. Apie penktadalis šių dangaus kūnų, priklausančių 30 skirtingų planetų sistemų, buvo atrastos naudojant HARPS.
Dauguma atrastų egzoplanetų yra milžiniški nuodingų dujų rutuliai, panašūs į Jupiterį. Šiose planetose mums žinomos gyvybės formos negalėtų egzistuoti.
Tačiau 28 iš jų – vadinamosios superžemės, kurios yra ne daugiau negu 20 kartų masyvesnės už mūsų planetą ir tikriausiai sudarytos iš kietų uolienų, sakoma ESO pranešime spaudai.
Tokiuose dangaus kūnuose galėtų egzistuoti anglies junginių pagrindu išsivysčiusi gyvybė, tačiau tai labiausiai priklauso nuo atstumo tarp planetos ir centrinio šviesulio.
Žemė skrieja vadinamojoje gyvybės zonoje, kurioje temperatūra nėra per didelė, todėl mūsų planetos atmosfera nesunyksta, nei per maža – todėl mūsų vandenynai neužšąla. Skystas vanduo laikomas viena iš svarbiausių sąlygų gyvybei atsirasti.
HARPS suprojektavo ir pagamino Ženevos observatorijos mokslininkų grupė, vadovaujama Michelio Mayoro, kuris pristatė naujausių egzoplanetų atradimus.
„Dabar baigėme pradinę penkerių metų programą, kurios sėkmė gerokai pranoko mūsų lūkesčius“, – sakoma Ženevos universiteto mokslininko Stephane'o Udry pranešime.
Pasak jo, pirmadienį mokslininkų pristatytoje naujais atrastų planetų grupėje nebuvo į Žemę panašių planetų.
Kaip ir daugelis anksčiau atrastų „superžemių“, dauguma pastaruoju metu atrastų mažos masės planetų skrieja iš daugiaplanetėse sistemose. Mokslininkai yra atradę sistemų, kurias sudaro iki penkių aplink vieną žvaigždę skriejančių planetų.
Net pačios didžiausios žinomos egzoplanetos yra per mažos, kad jas būtų galima stebėti tiesiogiai. Šie dangaus kūnai aptinkami tik pagal jų poveikį centrinio šviesulio judėjimui.
Pirmoji egzoplaneta (51 Pegasi b) buvo atrasta 1995 metais, o pirmoji „superžemė“ – 2004 metais.
Anksčiau šiais metais buvo atrasta planeta Gliese 581e, kurios masė yra mažiausia iš šiuo metu žinomų egzoplanetų, skriejančių aplink normalias žvaigždes.
Planetos susidaro iš disko pavidalo dujų ir dulkių debesų, kurie lieka formuojantis žvaigždėms. Mokslininkai kol kas nesutaria, kiek laiko trunka toks procesas.
Manoma, kad Žemė susidarė prieš maždaug 4,5 mlrd. metų, o Saulė gali būti apie 500 mln. metų senesnė.
