Erdvinė funkcionali plieno ir stiklo skulptūra, kurios aukštis – 40 metrų. Ko gero, toks būtų tiksliausias vakar po rekonstrukcijos iškilmingai atidaryto Lietuvos etnokosmologijos muziejaus apibūdinimas. Atvykusiuosius į iškilmes labiausiai sužavėjo čia patupdytos dvi skraidančios lėkštės. Muziejaus direktorius Gunaras Kakaras neslėpė džiaugsmo ir prisipažino, kad jo tikslas – sužadinti lankytojų smalsumą ir nerimą, kurie lydėtų juos visą gyvenimą.
Etnokosmologijos muziejus Molėtų rajone, Kulionių kaime, veikia jau kelias dešimtis metų. Po rekonstrukcijos jis gerokai pasikeitė, tačiau eksponatų čia dar nėra. Teleskopas, kur kas galingesnis už ankstesnįjį, baigtas montuoti tik naktį į ketvirtadienį. Gėrėtis žvaigždėmis ir susipažinti su muziejaus eksponatais lankytojai bus pakviesti spalio pabaigoje.
G.Kakaras pasakojo, kad jo idėją, kaip turi atrodyti muziejus, pirmiausia popieriuje realizavo skulptorius Algirdas Kuzma, ir tik po to tikslių apskaičiavimų ėmėsi architektas Ričardas Krištapavičius. Šis LŽ teigė, kad jam svarbiausia ir sunkiausia buvo perteikti elipsines muziejaus-skulptūros formas. Atėjusieji į muziejų pirmiausia įžengs į vieną elipsę. Kelionę per etnokultūros labirintus vainikuos apsilankymas kitoje elipsėje, esančioje 40 metrų aukštyje. Joje įrengta apžvalgos aikštelė.
Patalpose, kuriose įsikurs muziejaus administracija ir darbuosis mokslininkai, numatytos erdvės parodoms rengti. Architektas R.Krištapavičius atkreipė dėmesį, kad šios patalpos įrengtos kibiro formos statinyje – kad pro langus būtų galima matyti dar daugiau nuostabios Molėtų krašto gamtos.
G.Kakaras žadėjo atiduoti pusę karalystės, kurios, deja, neturi, tam, kas kurioje nors pasaulio enciklopedijoje rastų žodį „etnokosmologija“. Muziejaus direktorius ir astronomas užtikrino, kad tokio žodžio niekas neras. Niekur kitur pasaulyje nėra ir etnokosmologijos muziejaus. Čia apsilankiusieji, pasak G.Kakaro, bus skatinami ieškoti savo ryšio su Visata. Tokios paieškos trunka visą gyvenimą.
