Atstovų Rūmai pritarė planui steigti JAV moterų istorijos muziejų

Praėjus trejiems metams po Smithsono federalinių muziejų Afroamerikiečių istorijos ir kultūros muziejaus atidarymo, intensyvėja pastangos steigti ir Amerikos moterų istorijai skirtą muziejų.
JAV Atstovų Rūmai
JAV Atstovų Rūmai / „Twitter“ nuotr.
Temos: 1 Atstovų Rūmai

JAV Atstovų Rūmai antradienį 374 balsais priėmė įstatymo projektą dėl šio muziejaus steigimo Smithsono tinkle ir statybos bei finansavimo žingsnių. Prieš įstatymo projektą balsavo 37 Atstovų Rūmų nariai.

„Žiūrint, kaip pavyzdį rodantys žmonės daro dalykus, kurių visi siekiame, gali pasikeisti kažkieno gyvenimas“, – sakė Niujorkui atstovaujanti demokratė Carolyn Maloney, padėjusi parengti įstatymo projektą.

„Visokio amžiaus moterys ir vyrai nusipelno matyti nepaprastas moteris, padėjusias suformuoti šią šalį, ir pasisemti iš jų įkvėpimo“, – pridūrė ji.

„Mūsų šalis turėtų žinoti šių istoriją rašiusių moterų vardus, – sakė balsavimo teisės neturinti Kolumbijos apygardos delegatė Eleanor Holmes Norton. – Moterys padėjo Jungtinėms Valstijoms nuo [pat] mūsų įkūrimo, nors nėra pripažįstami jų nuopelnai už daugelį mūsų pasiekimų.“

Smithsono muziejų atstovė Linda St.Thomas sakė, kad esamas muziejų tinklas jau stengiasi parodyti Amerikos moterų indėlį parodomis tokiose vietose kaip Afroamerikiečių muziejus, Oreivystės ir astronautikos muziejus, Amerikos istorijos muziejus.

Mūsų šalis turėtų žinoti šių istoriją rašiusių moterų vardus.

Naujam muziejui, pasak atstovės, būtų perduoti kai kurie iš šių eksponatų ir parodų, tuo pačiu metu kuriant specialią jo programą.

„Laukiame galimybės dirbti su Kongresu ir šalininkais visoje šalyje, kad nušviestume didžiulį poveikį, kurį moterys padarė Amerikos istorijai“, – sakoma Smithsono muziejų sekretoriaus Lonnie Buncho pareiškime. Prieš tai, kai pernai užėmė dabartinį savo postą, L.Bunchas buvo savo įkurto Afroamerikiečių muziejaus direktorius.

Panašus įstatymo projektas, kurį pateikė demokratė Dianne Feinstein iš Kalifornijos ir respublikonė iš Meino Susan Collins, skinasi kelią Senate. Šių senatorių darbuotojai kol kas neatsakė į klausimus apie įstatymo projekto dabartinį statusą.

Kelias nuo pritarimo Kongrese iki muziejaus atidarymo gali būti ilgas. Įstatymas dėl Afroamerikiečių muziejaus įsteigimo buvo priimtas 2003 metais, bet pats muziejus duris atvėrė 2016 metų rugsėjį.

L.St.Thomas sakė, kad jei Senatas taip pat pritars, diskusijose bus pereita prie finansavimo k;ausimų. Pasak jos, ji tikisi, kad pusę naujojo muziejaus finansavimo skirs vyriausybė, o kitą pusę – privatūs rėmėjai.

Nepartinė Kongreso biudžeto valdyba oficialiai apskaičiavo, kad siūlomam 32,5 tūkst. kv. m ploto muziejui pastatyti reikės 375 mln. dolerių (344 mln. eurų). 37 tūkst. kv. m Afroamerikiečių istorijos muziejus atsiėjo 540 mln. dolerių (495,4 mln. eurų) ir buvo finansuojamas panašiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų