Pradžia – eteriu ir dyzelinu varomi lėktuvėliai
Buvo 1972-ieji, kuomet dar mažas būdamas V.Steponavičius medinius lėktuvėlius į orą keldavo eterio varikliukais. Nuo dešimtos klasės pradėjo vadovauti tam pačiam būreliui, nes neliko vadovo.
Pildavome lygiomis dalimis eterio, ricinos ir žibalo. Viskas, kas nesudegdavo, išsitaškydavo ant lėktuvo.
„Gaudavau 13 rublių per mėnesį. Tai buvo mano pirmoji alga. Po tarnybos kariuomenėje visą gyvenimą dirbau su vaikais – mokiau juos aviamodeliavimo. Iš tokios veiklos vargu ar pavyktų išmaitinti šeimą. Laisvu laiku užsidirbdavau atlikdamas įvairius kruopščius darbus su anglies pluoštu ir stiklo audiniu“, – prisipažino aviamodelistas.
Lėktuvai su eterio varikliais ne tik labai garsiai plerpdavo, bet dar ir dvokė.
„Pildavome lygiomis dalimis eterio, ricinos ir žibalo. Viskas, kas nesudegdavo, išsitaškydavo ant lėktuvo. Baisiai nepatogu. Žibaliniai varikliai dvokė, o dyzeliniai dažnai užkuriant nudaužydavo pirštus“, – prisimena V.Steponavičius.
Eterio variklius pakeitę dyzeliniai varikliukai turėdavo ir dar vieną bėdą – skrenda, kol baigiasi kuras. Kuršėniškis sugalvojo gudrybę – sumontuodavo kuro baką taip, kad apvertus lėktuvą ore, variklis užgesdavo.
„Putinukas“ neturi nieko bendro su V.Putinu
Dabar vidaus degimo variklius pakeitė elektros varikliai. Belieka laukti, kada saulės energijos baterijos taps pigiomis ir lengvomis. Variklių yra visokių – nuo silpnų, kuriais skraidoma salėse, iki galingų, kurie į padanges iškelia net fejerverkų užtaisus.
Festivalyje pirmuosius fejerverkų užtaisus paleidžia iš radijo bangomis valdomo lėktuvo.
V.Steponavičus jau antrus metus dalyvauja Joniškio rajono Kirnaičių festivalyje, kuriame pirmuosius fejerverkų užtaisus paleidžia iš radijo bangomis valdomo lėktuvo. Vėliau šviečianti skraidyklė visą laiką sukasi tarp sproginėjančių šviesų.
„Visiems žiūrovams labai norisi, kad koks sprogimas lėktuvėlį numuštų, tačiau taip gali nutikti, jei sprogimas įvyktų visai šalia. Skriejančios ugnys – tarsi šaltoji ugnelė – žalos nepadaro“, – šypsosi aviamodeliuotojas.
Kuršėniškis yra sukūręs elektrinį lėktuvėlį, kuris skirtas tiems, kurie nenori labai gilintis į šią sritį Iš putplasčio sumontuojamas aparatas pavadintas Putinuku. Jokių asociacijų su politikų pavardėmis.
Lėktuvai praverčia ir kontrabandininkams
Surinkti Šiauliuose tuziną vaikų į aviamodeliavimo būrelį šiais laikais be galo sunku „Vaikai dangaus troškulį numalšiną kompiuteriais ir skrydžių simuliatoriais“, – guodžiasi meistras.
Aviamodelizmas tarp vaikų merdėja. Vaikai dangaus troškulį numalšiną skrydžių simuliatoriais.
Kompiuterinių žaidimų mėgėjams aviamodeliuotojas primena, kad galima prie lėktuvėlių tvirtinti videokameras ir per specialius akinius stebėti viską iš oro.
Tiesa, Lietuvoje radijo bangomis valdomi lėktuvėliai negali nutolti toliau nei per kilometrą ar pusantro: „Tokia tvarka dėl saugumo. per kamerą ne visada gali matyti, ar netrukdai kokiam lėktuvui. Tokiu būdu teko kadaise nuvairuoti lėktuvėlį ir už 20 kilometrų.“
Radijo bangomis valdomais lėktuvais naudojasi ir kontrabandininkai. Vienas galingesnis lėktuvas gali pakelti dešimt kilogramų cigarečių. Vienas veikėjas už Nemuno krovinį pakelia į orą ir nustato skridimo koordinates. Kitame krante valdymą perima jo bendras.
Antras V.Steponavičiaus pomėgis – fotografija. Ne šiaip kokia, o iš jo valdomų lėktuvėlių. Jis fotografuoja gimtųjų Kuršėnų apylinkes, Šiaulius, čia vykstančias šventes. Ne kartą fotografavo ir ūkininkų laukus. Ūkininkai sumoka ne vieną šimtą litų, kad pamatytų, ar jų laukai profesionaliai apsėti.
