Kilometro aukščio bokšte bus 185 aukštai ir jei jis būtų pastatytas šiandien, iš karto taptų aukščiausiu pasaulyje statiniu. Dabar gi šis titulas priklauso „Burj Khalifa“ dangoraižiui, esančiam Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Pastarojo aukštis siekia 828 metrus (iš viso jame yra 162 aukštai), taigi Azerbaidžano projektas jį viršija daugiau nei 200 metrų.
Tiesa, Azerbaidžano bokšto statybos bus pabaigtos ne anksčiau kaip 2018–2019 metais, o iki to laiko nugalėtojų titulai gali ir pasikeisti. Mat tie patys Jungtiniai Arabų Emyratai planuoja 1 400 metrų aukščio dangoraižį „Nakheel Tower“. Su planais neatsilieka ir Saudo Arabija – ji planuoja taip pat kilometro aukščio dangoraižį „Kingdom Tower“.
Reikia paminėti, kad Azerbaidžano bokštas tėra tik viena iš milžiniško statybų projekto dalių – bokšto statybomis užsiimsianti kompanija „Avesta“ jau stato įspūdingą dirbtinių salų kompleksą – „Khazar Islands“. Grandiozinis projektas, kurio vertė 125 milijardai dolerių, jau pradėtas statyti – jį ketinama pabaigti po 10 metų.
Iš kur Azerbaidžanas turi finansinių resursų tokiems projektams? Atsakymas paprastas ir tradicinis – nafta. Sakoma, kad Azerbaidžane, kur besi kastuvu į žemę, ten ištrykš juodasis auksas. Tai nėra vien pokštas, nes kraštas labai turtingas naftos, jo beveik nepalietė ekonomikos krizė, čia sparčiai kyla gerovė. Valstybė vis svarbesnė ne tik Kaukazo regione, bet ir visame pasaulyje.
Šalis – tarsi naftos gręžykla. Ši žaliava yra pagrindinis eksporto šaltinis. Azerbaidžanas jau išmoko pelningai parduoti, tad kol nafta nesibaigs, plauks ir milžiniškos pajamos. Kaip ir visos posovietinės šalys, Azerbaidžanas sunkiai išgyveno perėjimą prie rinkos ekonomikos, bet energetikos resursai ir gebėjimas į naftos išgavimo verslą pritraukti užsienio investicijas šį perėjimą gerokai palengvino.
Silpnėjant ekonominiams ryšiams su Rusija, Azerbaidžanas vis aktyviau juos mezga su Turkija ir Europos Sąjungos valstybėmis. Atrodo, kad ir ateityje krašto gerovė priklausys nuo pasaulinių naftos kainų, investicijų ir gebėjimo efektyviai skirstyti pajamas.
Tačiau pačioje valstybėje dažnai kalbama, kad didžiausios pajamos už naftą nusėda tik nedidelės grupuotės žmonių kišenėse. Ir nors Baku sparčiai plečiasi ir atsinaujina, kita krašto dalis lieka skurdi. Teigiama, kad korupcijos mastas Azerbaidžane gerokai didesnis nei gretimose Gruzijoje ir Armėnijoje.
