Danijos Orhuso universiteto mokslininkų grupė kartu su kolegomis iš Švedijos universitetų kelerius metus tyrė Baltijos jūros situaciją ir nustatė, kad būtent azoto ir fosforo junginiai lemia, kad vandenyje mažėja deguonies. Šiuos duomenis mokslininkai paskelbė žurnale „Proceedings of the National Academy of Science“.
Giliausiose Baltijos jūros vietose deguonies kiekis visada buvo nedidelis, dabar jo sumažėjo dar labiau, nes gėlas vanduo ten patenka itin sunkiai. Ekspertai pastebi, kad Baltijos vanduo sluoksniuojasi – gėlas vanduo yra virš tirštesnio sūraus vandens. Dėl to vanduo nesusimaišo ir neperneša deguonies į gilesnes jūros vietas.
Per pastaruosius 100 metų vietų jūroje, kur trūksta deguonies, išaugo nuo 5 tūkst. kv.km (1900 metais) iki apie 60 tūkst. kv.km (dabar).
Per pastaruosius 100 metų vietų jūroje, kur trūksta deguonies, išaugo nuo 5 tūkst. kv.km (1900 metais) iki apie 60 tūkst. kv.km (dabar).
„Analizavome vandens temperatūrą, sūrumą ir deguonies kiekį per pastaruosius 115 metų.
Šių tyrimų duomenis rodo, kad deguonies mažėja dėl to, jog į Baltiją patenka dideli kiekiai maistinių medžiagų“, – aiškino profesorius Jacobas Carstensenas, dalyvavęs tyrimuose.
Deguonies pradeda trūkti tuomet, kai jūros dugne jo reikia daugiau, negu sugeba pernešti srovės ar vėjas.
Mokslininkai tvirtina, kad dėl deguonies stygiaus kalta yra ir klimato kaita, suaktyvėjusi per pastaruosius 20 metų. Šiltesnis oras lemia, kad deguonis blogiau tirpsta vandenyje, o biologiniams procesams jo sunaudojama daugiau.
Baltijos jūros vandens temperatūra kyla, todėl, mokslininkų teigimu, būtina visoms Baltijos pakrantėje esančioms šalims sukurti bendrą veiksmų planą ir saugoti jūros ekosistemą.
