Uvaco gyventoja vardija kaimynus, kuriems per pastaruosius metus gimė dvynukai. Iš pirmo žvilgsnio skaičius neatrodo didelis. Tačiau kaime, kur gimdymas jau savaime yra didelis įvykis, dvynukų sulaukia beveik kas ketvirta šeima. Toks netikėtumas – itin gera žinia prieš porą dešimtmečių karo nuniokotai šaliai.
„Taip jau nutiko, kad mūsų kaimas žymus dvyniais. Tai geriau nei būti žinomiems dėl kokios nors bjaurios priežasties, ypač po viso to, kas čia neseniai nutiko. Mano mergaitės yra jauniausios dvynės, bet tikiuosi, kad netrukus čia gims dar daugiau dvynukų“, – kalbėjo dvynukių tėvas Zordanas Djurovičius.
Nenadas ir Predragas Tripkovičiai buvo pirmoji dvynukų pora, gimusi kaime prieš penkiasdešimt metų.
„Po mūsų prasidėjo tikras bumas. Dvyniai čia gimsta kas antrus metus. Niekas nežino, kas dėl to kaltas – vanduo, oras ar čia gyvenančių žmonių genetika“, – svarstė Nenadas Tripkovičius.
Į šį klausimą negali atsakyti ir Bosnijos genetikos inžinerijos instituto mokslininkai. Dažniausiai didelį dvynių skaičių lemia vyresnis gimdyvių amžius, panašūs atvejai šeimos istorijoje ar šeimai taikytas gydymas nuo nevaisingumo. Tačiau nė vienas iš šių faktorių nepaaiškina Uvaco fenomeno.
„Dėl itin didelio dvynių gimstamumo, mažos populiacijos, jos gyvenamosios vietos bei Bosnijos gyventojų specifikos, manau, jog tai itin įdomus atvejis, kurį ateityje turėtume atidžiai išanalizuoti pasitelkę mokslinius metodus“, – kalbėjo genetikas Damiras Marjanovičius.
Tačiau panašu, kad Sarajevo mokslininkus kankinanti nežinia egzistencinių klausimų vienintelėje Uvaco gatvėje nekelia.