Nauja istoriko Jado Adamso knyga „Gandhi: apnuogintos ambicijos“ pateikiama naujų žinių apie Indijos dvasinį lyderį ir nepriklausomybės didvyrį, kurio spartietiškas gyvenimo būdas ir atsisakymas nuo žemiškų malonumų neatsiejamas nuo jo nusistovėjusio įvaizdžio.
Ši knyga išleista Didžiojoje Britanijoje ir greitai bus pradėta platinti Indijoje, kur tikriausiai sulauks didelio atgarsio, nes toje šalyje Mahatmos Gandhi atminimas uoliai saugomas ir yra nacionalinio pasididžiavimo šaltinis.
Jau anksčiau buvo gerai žinoma, kad šio lyderio, kurio tikrasis vardas – Mohandasas Karamchandas Gandhi, požiūris į lytinius santykius buvo kritiškas ir neįprastas.
Gandhi yra rašęs apie savo pasišlykštėjimą sueitimi su savo 15–mete žmona Kasturba 1885 metais, tą pačią naktį, kai mirė jo tėvas.
Savo eksperimentus, atliktus kelyje į visišką susilaikymą nuo lytinių santykių, Gandhi aprašė nepaprastai atviroje autobiografijoje, taip pat minėjo juos savo laiškuose ir pokalbiuose.
Mahatma Gandhi, kuris buvo keturių vaikų tėvas, vėliau draudė netgi vedusioms poroms santykiauti jo įkurtuose dvasiniuose centruose (ašramuose), taip pat mokė vyrus pajutus geidulį išsimaudyti šaltame vandenyje.
Praėjus daugiau nei 60 metų po Gandhi mirties, J.Adamsas ištyrinėjo šimtus puslapių jo paliktų rankraščių ir liudininkų prisiminimus, ieškodamas atsakymų apie Indijoje šventuoju ir tautos tėvu laikomo žmogaus uždarąją gyvenimo pusę.
„Vienas iš dalykų, kurie žinomi apie Gandhi – jog jis labai daug rašė apie seksą“, – J.Adamsas telefonu sakė naujienų agentūrai iš savo namų Londone.
„Žvelgdami į jo seksualumą, sužinome, kad pirmoje gyvenimo dalyje jo seksualinis gyvenimas buvo visiškai įprastas, pažįstamas beveik bet kuriam pasaulio gyventojui, – aiškino istorikas. – Jis susituokė ir turėjo keturis vaikus“.
„Tačiau mane sudomino tai, jog (1900 metais) jis priėmė sprendimą, kad būtų gerai tapti skaisčiam. Po šešerių metų jis davė įžadą ir jo laikėsi“, – pridūrė J.Adamsas.
Tačiau vėlesnis Gandhi gyvenimas neatitinka įsigalėjusio hinduisto asketo įvaizdžio: jis dažnai maudydavosi su apsinuoginusiomis patraukliomis merginomis, kurios jį masažuodavo, taip pat miegodavo kartu su viena ar daugiau savo pasekėjų, rašoma J.Adamso knygoje.
Istorikas teigia, jog nesama jokių įrodymų, kad Gandhi būtų sulaužęs skaistybės įžadą su kuria nors iš tų moterų, tačiau pabrėžė, kad skaistybę Gandhi suprato gana siaurai.
„Jis kalba apie įsiskverbimą. Tačiau jis apibrėžia seksą taip siaurai, kad ignoruojama daug veiksmų, kuriuos daugelis žmonių laikytų jausmingais, jeigu ne aktyviai seksualiais, – aiškina J.Adamsas. – Pagal mano interpretaciją, jis tikėjosi, kad tos moterys mėgins sužadinti jo seksualumą ir kad jis galės pademonstruoti savo atsparumą“.
Jis norėjo įsitikinti, ar geidulį įmanoma kontroliuoti, nes juto, jog tai labai galinga jėgaViena iš tuose eksperimentuose dalyvavusių moterų buvo Gandhi asmeninio sekretoriaus sesuo Sushila Nayar, taip pat jo 18–metė dukterėčia Manu.
Kai kuriais atvejais Gandhi ašrame gyvenusių vyrų žmonos būdavo kviečiamos miegoti kartu su dvasiniu lyderiu, nors joms būdavo draudžiama miegoti su savo vyrais. Toks elgesys išprovokuodavo netgi kai kurių uoliausių Gandhi sekėjų skundus.
J.Adamsas mano, kad tie „eksperimentai“ buvo panašūs į striptizą be tiesioginių seksualinių kontaktų.
„Jis norėjo įsitikinti, ar geidulį įmanoma kontroliuoti, nes juto, jog tai labai galinga jėga“, – sako istorikas.
Manoma, jog Gandhi taip pat tikėjo, kad sėklos sulaikymas padeda neprarasti dvasinės energijos, tačiau šiam ir kitiems dvasinio lyderio įsitikimams bei veiksmams nepritarė kitas Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderis ir pirmasis tos šalie premjeras Jawaharlalas Nehru.
„Nehru juos laikė nenormaliais ir visiškai atsiribojo nuo Gandhi elgesio“, – sakė J.Adamsas.
Istorijas taip pat mėgina paaiškinti Gandhi santykius su daug iškentusia žmona Kasturba, su kuria jis susituokė būdamas 13 metų.
Gandhi ilgam išvykdavo į užsienį, menkai tesirūpino savo vaikų auklėjimu ir dažnai bei griežtai pasninkaudavo, tačiau panašu, kad Kasturba taikstėsi su jo skaistybe ir seksualiniais eksperimentais, nors ir nenoromis.
„Jai ne itin patiko valgio suvaržymai ir, ko gera, bet kokia kiti jo veiksmai, tačiau ji prie jų prisitaikydavo, nes buvo ištikima ir dievobaiminga hinduistė žmona“, – sakė J.Adamsas.
Pasak istoriko, Gandhi gyvenimo būdas būdavo plačiai aptarinėjamas, kol šis lyderis buvo gyvas, tačiau po jo nužudymo 1948 metais nepatogūs faktai buvo užglaistyti, o jis pats virto nacionaline legenda.
„Nemanau, kad kurio nors asmens seksualumo supratimas būtinai meta ant jo šešėlį. Tai reikštų neigiamą požiūrį į seksą, kuris man nebūdingas“, – pabrėžė J.Adamsas.
Naujosios knygos autorius J.Adamsas yra Londono universiteto nenuolatinis mokslinis bendradarbis. Jo plunksnai taip pat priklauso biografinės knygas apie britų politiką Tony Benną, britų feministinio judėjimo pradininkę Emmeline Pankhurst, taip pat apie Indijos vadovų Nehru dinastiją.
