Heinrichas Steinmeyeris, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavęs viename nacių „Waffen SS“ dalinyje, buvo sulaikytas Prancūzijoje ir kalėjo Kultibragano karo belaisvių stovykloje greta Komrio kaimo Škotijos aukštumose, kur su šiuo 19-mečiu buvo neįprastai maloniai elgiamasi.
Pasakojama, kad šilti santykiai prasidėjo, kai jis per stovyklos tvorą susibičiuliavo su vietos vaikais, padėdavusiais jam ištrūkti iš stovyklos į netoliese esantį kino teatrą.
„Visą kalinimo laiką Heinrichą Steinmeyerį stebino škotų jam rodytas draugiškumas, kurio jis nesitikėjo“, – pasakojo Andrew Reidas iš Komrio vystymo fondo, administruosiančio 458 tūkst. eurų vertinamą palikimą.
Po karo buvęs vokiečių karys liko dirbti šiame Pertšyro grafystės kaime ir vėliau ne kartą į jį grįžo, taip pat turėjo ten draugų, sakė A.Reidas.
„Jis prisiekė visą savo turtą palikti vyresnio amžiaus vietos gyventojams, kuriems norėjo atsidėkoti,“ – aiškno A.Reidas.
H.Steinmeyeris mirė 2013-aisiais, būdamas 90 metų – praėjus dviem savaitėmis po jo artimo draugo George'o Carsono, su kuriuo susipažino Komryje, mirties.
Tačiau dėl jo turto sutarta tik po ilgo teisinio proceso Vokietijoje.
Savo testamente, kurį cituoja Komrio vystymo fondas, H.Steinmeyeris rašė: „Noriu pareikšti padėką Škotijos žmonėms už jų gerumą ir dosnumą, kurį patyriau Škotijoje kalinimo metais ir vėliau“.
Pinigai, gauti pardavus jo namą ir turtą, bus skirti minėtos vietovės Škotijoje senelių priežiūrai, o dėl šios paramos paskirstymo spręs vietos bendruomenės nariai.
G.Carsono sūnus, taip pat vardu George, tėvo draugą prisimena kaip „nuostabų žmogų“.
„Ši istorija skamba neįtikėtinai, tačiau tai visiška tiesa“, – G.Carsonas jaunesnysis šeštadienį pasakojo BBC radijo 4-ajam kanalui. Vyras prisiminė, kaip jo motina su draugais per stovyklą supančią tvorą susibičiuliavo su belaisviu.
„Jie išsiaiškino, kad Heinrichas nėra matęs kino filmo“, tad aprengė jį mokykline uniforma ir „padėjo jam ištrūkti iš stovyklos per grandinių tvorą į kino teatrą, kur jis pirmąkart gyvenime išvydo filmą... Jis buvo sužavėtas“.
„Ponas Steinmeyeris visuomet tvirtino, kad jam pasisekė, jog jį į nelaisvę paėmė škotai“, – sakė A.Reidas.
