„Socialinis verslas – ateities įrankis. Jauni žmonės ne tik nori uždirbti pinigus, jie nori suprasti ką jie kuria, kodėl jie kuria ir ką paliks po savęs. Jie darbe ieško prasmės. Socialinis verslas tampa nuostabiu įrankiu, kuris leidžia kurti prasmę, poveikį ir lygiagrečiai leidžia susikurti sau darbo vietą, turėti atitinkamas pajamas, kurių reikia kiekvienam.“ – pasakoja socialinio verslo akseleratoriaus „Socifaction“ programos vadovė Monika Juknienė.
Tūkstantmečio kartos atstovai yra žinomi kaip išsilavinę, verslūs, išmanantys naująsias technologijas ir idealistai. Jie priima iššūkius, yra pasiryžę pakeisti pasaulį. Priešingai nei prieš tai buvusios kartos, tūkstantmečio vaikai nori, kad jų darbas atspindėtų jų aistras, polėkį pagerinti gyvenimą. Linija atskirianti asmeninį ir profesinį gyvenimą – jiems neegzistuoja. Greitai įmonės su ryškia socialine atsakomybe ar net socialinis verslas taps šios kartos vienu iš esminių bruožų.
Socialinį verslą taip pat galima laikyti aukščiausia pilietiškumo forma.
„Jaunimui rūpi kas vyksta valstybės procesuose ir jie nori patys tapti tų pokyčių dalimi arba juos inicijuoti. Socialinis verslas ne tik identifikuoja problemą, ne tik apie ją komunikuoja, bet ir imasi tam tikrų priemonių tai problemai išspręsti, sukurti pokytį“,– sako M.Juknienė.
Socialinis verslas – įsipareigojimas visuomenei
Socialinio verslo naudą įžvelgia ne tik tūkstantmečio vaikai.
„Kodėl Lietuvai reikia socialinio verslo ir socialinių inovacijų? Praeitais metais „Versli Lietuva“ labai taikliai užkodavo socialinį verslą kodu 254.
Mes esam 2 šalis Europos sąjungoje pagal investicijas į socialinę sritį. Kas penkto šalies gyventojo pajamos yra žemesnės nei nustatytas skurdo lygis, o vidutinės darbo pajamos tarp ES šalių yra ketvirtos „nuo galo“.
Mes investuojame labai daug pinigų į socialines problemas, norime jas spręsti. Tam, kad taptume pažangia valstybe, kuria norime tapti, turime ieškoti alternatyvų ir pasitelkti inovacijas. Čia socialinis verslas gali būti įrankis, kuris kuria prielaidas pokyčiams ilgalaikėje perspektyvoje.” – teigia M.Juknienė.
Lietuvoje vienu geriausiu socialinio verslo pavyzdžiu gali būti laikomas „Socialinis taksi“. Socialinio taksi vairuotojas tuo pačiu bus ir asmeninis asistentas, ne tik pervežantis judėjimo negalią turintį žmogų, bet ir padedantis jam įvairiose situacijose. Ši paslauga suteikia daugiau savarankiškumo ir galimybių judėti nepriklausomai nuo kitų žmonių. Šiuo metu „Socialinis taksi“ veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Visagine.
„Tai nėra tik paslauga, o tai kampanija, kuri skatina žmones judančius vėžimėlio pagalba keliauti ne tik į ligoninę, o ir į socialinio užimtumo vietas, bendrauti, dalyvauti.
Aišku, socialiniame versle kaip ir tradiciniame, būna visokių sunkių momentų.
Tačiau tokią paslaugą pradėjus – negali jos nutraukti. Ką be jos darys žmonės? Tai padeda nepasiduoti.“ – sako M.Juknienė.
Tvarus verslo modelis
Kaip teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Eitvydas Bingelis, tvari nevyriausybinė organizacija, kuri kuria visuomeninį gėrį, turi stovėti ant trijų kojų.
„Pirma koja būtų, tai ką organizacija gauna iš visuomenės. Parama, lėšų rinkimo kampanijos, savanoriai. Antra dalis yra ką gauna organizacija iš valstybės, kokias paslaugas atlieka. O trečia – nevyriausybinių organizacijų verslumas. Tai sukuria organizaciją yra stipri, turi charizmą ir veiklos tęstinumą“, –teigia E.Bingelis.
Vasario 24-26 dienomis organizuojamas socialinio verslo ir inovacijų startuolių savaitgalis „ChangeMakers‘ON“ yra galimybė nevyriausybinėms organizacijoms pasimokyti verslumo įgūdžių ir tūkstantmečio kartai pradėti kurti rinką, kurios jie trokšta.
„Ši iniciatyva – tai reali pagalba siekiant, kad socialinio verslo ir inovacijų startuoliai galėtų ateityje išgyventi iš savo kuriamų produktų ar paslaugų.
Tiesiog gyvu pavyzdžiu parodoma, jog socialinis verslas irgi yra verslas“, – teigė „ChangeMakers‘ON“ renginio globėja, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė dr. Gintarė Skaistė.
„Kai Lietuvoje pastebima tiek socialinių problemų, akivaizdu kad privalome dėti visas pastangas situacijai pakeisti. Turime įtraukti jaunus iniciatyvius žmones, kurie savo idėjomis prisidėtų prie ekonomiškai ir socialiai saugesnės šalies kūrimo.
Todėl džiaugiuosi renginio organizatorių iniciatyva, suburiančia tokius žmones į vieną vietą ir suteikiančia realią pagalbą idėjų įgyvendinimui“,– sakė G.Skaistė.
Jei turi idėjų kaip pagerinti ar net išgelbėti pasaulį ar sustiprinti jau vystomą iniciatyvą – registruokis „ChangeMakers‘ON“!
Nuoroda į registracijos formą – ČIA.
Susidomėjai ir nori sužinoti dar daugiau? Nori susipažinti su ekspertais ar sužinoti darbotvarkę? Apsilankyk!
