Darius Katinas: Norvegija – ne tik emigrantų, bet ir gurmanų rojus

Kai išgirsti kalbant apie Norvegiją, pirmoji mintis, kuri šauna į galvą, yra apie lietuvius, išvykusius ieškoti saugios ir turtingos gyvenimo įlankos. Dar yra lašišos, kurios masiškai auginamos fermose ir kurios išdrėbusios pilvus guli mūsų prekybos tinklų gultuose. Taip pat ir fiordai, žavintys kalnų ir vandens sinteze. Tačiau ar kas pagalvoja apie gastronominį Norvegijos grožį?
„Smalahove“ (avies galva)
„Smalahove“ (avies galva) / Dariaus Katino nuotr.

Kaskart lankydamasis Norvegijoje bandau aplankyti Vosą, esantį apie 130 km nuo Bergeno. Kelionė  automobiliu neprailgsta, nes kelias yra labai gražus – tarp kalnų ir įlankų.

Šią vietą atradau prieš keletą metų, ją rekomendavo bičiulis, kuris su „prabangos“ mėgėjų būreliu nuvažiavo žaisliukais-motociklais iki Voso.

Prie namo pasitinka išdidi ponia su prijuoste, kuri iš karto visiems svečiams pasiūlo atsigerti po kelionės naminio alaus iš didelio medinio bokalo, kuris labiau primena kuoką.

Tipiška Norvegijos avių ferma (bent jau Bergeno regione, kur pažvelgsi, ten avys): graži sodyba šalia pagrindinio kelio, mašinų triukšmo nesigirdi, nes krioklio šniokštimas kitoje kelio pusėje šią vietą padaro dar įspūdingesne. Krentančios vandens dulkės tiesiog hipnotizuoja. Gražiai sutvarkytas kiemas laukia svečių, nors išlipęs iš mašinos nepasakytum, kad čia  galima būtų kažką skanaus suvalgyti. Tačiau greitai supranti, kad patekai į teisingą vietą.

Prie namo pasitinka išdidi ponia su prijuoste, kuri iš karto visiems svečiams pasiūlo atsigerti po kelionės naminio alaus iš didelio medinio bokalo, kuris labiau primena kuoką.

Šeimininkė pakviečia užeiti į nedidelį svirną su žemomis durimis (Arvydas Sabonis ten tikrai neįtilptų). Čia priimama tik iš anksto užsiregitravusius – rezervuoti vietas dėl didelio svečių srauto reikia prieš vieną du mėnesius.

Atvykome valgyti tradicinio „Smalahove“ – avies galvos (Smale-siaura, hove-galva). Tai tradicinis Kalėdų patiekalas, čia patiekiamas lapkritį ir gruodį. Šis patiekalas labiau būdingas Vakarų Norvegijai (ypač Vose), jo atsiradimą lėmė skurdas, kai siekta kuo daugiau paskerstos avies dalių panaudoti maistui.

Fermeris Ivaras, apsirėdęs odine liemene, nusagstyta ženkliukais, dovanotais svečių, praveria duris ir įneša ką tik pagamintus pirmuosius patiekalus.

Tai mano laukta „Smalahove“. Jos gamybos procesas ilgas – pirmiausia galva nusvilinama, pašalinami plaukeliai, išdorojama, pašalinamos smegenys, tada sūdoma druskoje 80 valandų, vėliau džiovinama, išrūkoma. Norint jį patiekti į stalą dar reikia pamirkyti šaltame vandenyje ne mažiau kaip tris valandas ir, pakeitus vandenį, virti 3 valandas puode.

“Smalahove” pateikiama su virtomis bulvėmis ir ropės beigriežčių piurė be druskos. Patiekalas ir valgomas ypatingai. Pirmiausia išimama akis ir pradedama valgyti (išskyrus akies obuolį). Užgeriama akvavitu.

“Smalahove” pateikiama su virtomis bulvėmis ir ropės beigriežčių piurė be druskos. Patiekalas ir valgomas ypatingai. Pirmiausia išimama akis ir pradedama valgyti (išskyrus akies obuolį). Užgeriama akvavitu.

Nespėjus pailsėti po pirmojo patiekalo šeimininkė atskuodžia su užkandžiais. Pateikia „Pinnejott” (pinne – lazdelė, kjott – mėsa, norv.). 

Tai irgi Kalėdų patiekalas – sūdyti arba rūkyti avienos šonkauliai prieš patiekiant mirkomi vandenyje, siekiant ištraukti sūrumą ir kad mėsa išbrinktų. Šonkauliai verdami garuose kartu su beržo lazdelėmis.

O kad svečiai nepajėgtų išsiridenti iš už stalo, plačiai šypsodamasi šeimininkė dar atneša „Vossakorv“. Tai  – rūkyta ir virta stambiai maltos avienos dešra, kuri priveikia savo sotumu. Bet mes nepasiduodame, nes švytinčios ir šiltos Ivaro akys verčia kilnoti taurelę į jo sveikatą, o jo pasakojimai apie avis neleidžia mums kilti nuo stalo.

Pasijuntu praradęs laiko pojūtį. Pasakojimai apie fermą, avis ir gerus fermos darbininkus iš Lietuvos, viena po kitos keliamos akvavito taurelės, o kur dar desertas. Šeimininkas lyg prisiminęs, kad kažką pamiršo per kalbas, pasiūlo kavos ir arbatos, naminio pieno vaikams ir ponios keptą desertą.

Tai nuostabus rankų šilumos ir gero recepto derinys, kurio paragavęs gali pasakyti kad tai tikrai „Verdens beste kake” (geriausias pasaulyje desertas – norv.). Puikus pyragas iš morengų, vanilinio kremo ir migdolų. Tai Kjaefjordo desertas.

Tačiau viskas, kas gražu, baigiasi.  Nors sulaukiau Ivaro pasiūlymo dirbti – vadovauti svečių priėmimui,  prižadu vėl grįžti po dviejų metų ir įsegti dar vieną ženklelį su lietuviška trispalve į jo liemenę.

Šią vietą tikrai verta aplankyti, juolab, kad ir kaina už tokius pietus kaip Norvegijoje tikrai yra draugiška. Trijų patiekalų pietūs su desertu, kava, alumi ir akvavitu kainuoja apie 500 kronų. Tai 210 Lt žmogui. O jei per daug atsipalaiduosi ir keliauti tioliau jau nebus jėgų, kitoje kelio pusėje tavęs dar lauks motelis su krioklių simfonija. Restorano adresas: Smalahovetunet Ivar Lone AS, Strandavegen 789, 5710 Skulestadmo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų