Iš užpildžiusiųjų anketą, bus atrinkti 70 dalyvių, kurie bus pakviesti į antrąjį projekto dalyvių atrankos etapą, bandomąjį „Misija Sibiras‘16“ žygį. Žygis vyks gegužės 28–29 d. Lietuvos miškuose.
Svarbiausia patikrinti psichologinę ištvermę
Pasak projekto vadovo Igno Rusilo, antrajame projekto „Misija Sibiras‘16“ atrankos etape svarbiausia patikrinti kandidatų psichologinę ištvermę.
„Neabejoju tuo, kad kiekvienas galime nueiti kelias dešimtis kilometrų mišku per porą dienų. Tam svarbiausia geri, patogūs, kojų netrinantys batai. Dažniausia priežastis dėl ko kandidatai nebaigia žygio tai yra psichologinis krūvis, nuolat galvojama apie kilometrų skaičių, kiek dar liko eiti, kaip galbūt maudžia raumenis.
Susitarti su savimi tą akimirką yra išties sunku. Bandomajame žygyje kiekvienas dalyvis turi galimybę pasitraukti iš jo. Tokios galimybės Sibire nebus, todėl privalome suformuoti psichologiškai stiprią komandą, kuri visose situacijose išliks vieninga, dalyviai vienas kitą palaikys ir to vedini įgyvendins pagrindinius ekspedicijos tikslus“, – pasakoja I. Rusilas.
Išvyks tik 16 labiausiai motyvuotų
Po bandomojo žygio organizatoriai atrinks 16 asmenų galutinę ekspedicijos komandą, kuri jau šią vasarą, liepos 17, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, išvyks į ekspediciją Sibire.
Anot organizatorių, pagrindiniai ekspedicijos tikslai – tinkamai pagerbti mūsų tautiečių tremtinių ir politinių kalinių atminimą, sutikti giliausiuose Sibiro kampeliuose vis dar gyvenančius tautiečius. To siekdama, ekspedicijos komanda įveiks tūkstančius kilometrų įvairiausiomis transporto priemonėmis bei pėsčiomis.
Šiais metais projektas „Misija Sibiras“ žengia į antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį ir pilietiškumo idėjas skleidžia dar garsiau ir plačiau. Dėl šios priežasties šiais metais prisijungti į komandą buvo pakviestas rašytojas, aktyvus visuomenininkas Andrius Tapinas.
Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ įgyvendinamo projekto „Misija Sibiras“ metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes. Nuo 2006 m. savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 11 000 jaunų žmonių, suorganizuota 14 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai. Visa tai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.
