Šią žinią J.Žukauskienė išgirdo notarės Dangiros Martinonytės-Mieželienės kabinete tvarkydama paveldėjimo reikalus. J.Žukauskienės tėvas Antanas Žemaitis mirė prieš aštuonerius metus, motina Stasė Žemaitienė anapilin iškeliavo sausį.
„Sekretorė atspausdino dokumentus, o notarė klausia: „Tai kiek vaikų mama turėjo?“ Sakau, kad du. O ji žiūri į popierius ir pareiškia: „Čia rašoma, kad tris.“ Man akys išsprogo: „Kaip suprast?!“ – susitikimą su teisininke prisimena J.Žukauskienė.
Notarė klausia: „Tai kiek vaikų mama turėjo?“ Sakau, kad du. O ji žiūri į popierius ir pareiškia: „Čia rašoma, kad tris.“
Notarė moteriai padavė raštą, kuriame išvardyti visi paveldėtojai.
„Ten užrašyta mano brolio vardas ir pavardė, mano vardas ir pavardė ir man visai nepažįstamo žmogaus vardas ir pavardė. Žvilgt į gimimo datą – o ten tikslus mano gimtadienis. Nustėrau: „Norite pasakyti, kad turiu brolį dvynį? Tai naujiena po 53 metų!“ – emocijų neslėpė klientė.
Netikėtai įgytas moters brolis – Valentinas Žemaitis, gimęs Anykščiuose: „Cirkas! Pagal jus mane mama gimdė Kaune, o brolį dvynį – Anykščiuose.“
Kompiuteriai – irgi netobuli
Notarė pirmiausia aiškinosi su sekretore, po to paskambino į Gyventojų registro tarnybą.
„Grįžusi į kabinetą ji pasakė, kad įvyko kompiuterinės sistemos klaida. Atitiko tėvų pavardės, vardai, todėl tą žmogų priskyrė prie mano šeimos. Bet kaip man jaustis? Vos ne melage tapau per tą nesusipratimą. Gal, jų nuomone, norėjau dar vieną paveldėtoją nuslėpti?“, – svarsto J.Žukauskienė.
Įsikarščiavusią klientę notarė bandė raminti: „Ko jūs pykstate?“
„Atsakiau: „Aš nepykstu – tik paprasčiausiai žmogiškai susinervinau. Išsigandau, kad turėsiu įrodinėti, kad tas žmogus man – ne brolis“, – aiškina moteris.
Aš nepykstu – tik paprasčiausiai žmogiškai susinervinau. Išsigandau, kad turėsiu įrodinėti, kad tas žmogus man – ne brolis.
Grįžusi namo ji daug apie tai galvojo ir priėjo prie išvados: šis kuriozas – tai įrodymas, kad kompiuteriai dirba netobulai.
Klaidos be pasekmių?
Notarė D.Martinonytė-Mieželienė šią istoriją norėjo kuo greičiau užmiršti: „Tos problemos jau nėra. Nemanau, kad tai verta dėmesio tema, nereikia sureikšminti. O kuriozų gyvenime nutinka visokių.“
Notarė paaiškino, kad tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek Gyventojų registre kartais pasitaiko neatitikimų.
„Bet tai atsitinka ir dėl pačių žmonių kaltės: tai neteisingą tėvų gimimo datą nurodo, tai pavardę ne visada tiksliai parašo. O kompiuteriai suveda ir atsitinka klaidos“, – kalbėjo specialistė.
Ji užtikrino, kad tokios klaidos greitai ištaisomos, o nukentėjusiųjų nebūna
Tokie nesusipratimai – retenybė
Gyventojų registro tarnybos direktoriaus pavaduotoja Marija Norkevičienė patikino, kad tokių atvejų kaip J.Žukauskienės pasitaiko itin retai.
„Kalbame apie žmones, gimusius sovietų okupacijos metais ir prieš tai. Tokių žmonių ir jų tėvų duomenys atsirado iš prašymų Lietuvos Respublikos piliečių pasams gauti – tai yra 1992–1994 metai. Tuose prašymuose jie turėjo nurodyti duomenis apie savo tėvus“, – aiškina M.Norkevičienė.
Sutampančių vardų ir pavardžių Lietuvoje daug – juk esame švogerių kraštas.
Jei anuomet du skirtingi žmonės nurodė identiškai sutampančius tėvų vardus, pavardes ir gimimo datas, atsirado tikimybė, kad suvedant duomenis tie žmonės buvo priskirti tiems patiems tėvams.
„Vaikai, prašydami pasų, tėvų asmens kodų, kurie vienareikšmiškai identifikuoja asmenį, nenurodydavo. O sutampančių vardų ir pavardžių Lietuvoje daug – juk esame švogerių kraštas“, – šyptelėjo pašnekovė.
Tokiais atvejais užklausa apie žmogų siunčiama civilinės metrikacijos įstaigoms. Patikrinus jų duomenis informacija atnaujinama ir sutvarkoma.