Žirafos kaklą turintis medžių viršūnes rupšnodavęss Berlyno muziejuje eksponuojamas brachiozauras, ankstesniais duomenimis, turėjo sverti net 80 tonų.
Tačiau naujausiais mokslininkų skaičiavimais, šio milžiniško gyvūno masė buvo kur kas mažesnė – vos 23 tonos.
„Mūsų skaičiavimų rezultatai rodo, kad daugelis ankstesnių (visų dinozaurų) masės vertinimų yra per dideli“, – sakė tyrimo autorius Billas Sellersas apie Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkų komandos pastebėjimą.
Tačiau kitiems dinozaurams šis neatitikimas gali būti mažesnis nei brachiozaurui, „tačiau, suprantama, manome, jog mažesnis svoris greičiausiai yra arčiau tiesos“.
Grupė biologų naująją formulę tikrino pagal 14-os didžiųjų šių laikų žinduolių griaučių ir svorio santykį. Jie paskaičiavo bizono, kupranugario, dramblio, žirafos, arklio, briedžio, šiaurės lokio, raganosio ir kitų gyvūnų masę, naudodamiesi šių gyvūnų skeletų matmenimis.
„Tai matematinis būdas, pagal kurį kaulai kuo tiksliau yra apvelkami oda“, – paaiškino Anglijos Mančesterio Universiteto atstovas B.Sellersas.
„Taip gaunamas “odos ir kaulų„ modelis, pagal kurį mes galime suskaičiuoti masę“, – sakė mokslininkas, pasak kurio, šis metodas yra „visiškai objektyvus“ ir nereikalauja jokių meninių interpretacijų.
Kūno masė yra labai svarbi nustatant gyvūno gyvenimo būdą – jo gyvenimo trukmę, judrumą ir mitybos poreikius.
„Gyvūno svoris yra tas vienintelis ir svarbiausias parametras, kurį turi žinoti mokslininkas. Visa kita, nuo anatomijos iki fiziologijos ir gyvūno elgesio bei ekologijos, priklauso nuo jo kūno dydžio“, – tvirtino B.Sellersas.
Berlyno brachiozauras, dar žinomas kaip Giraffatitan brancai, tyrimui buvo pasirinktas kaip geriausiai išsilaikęs pilniausias fosilijos pavyzdys.
Šis gyvūnas gyveno vėlyvajame Juros periode (prieš maždaug 200 mln. – 145 mln. metų) ir jo ilgis nuo nosies iki uodegos galo siekė maždaug 25 metrus.
