Tyrėjai mano, kad gyvybės atsigavimas net 10 mln. metų vyko todėl, kad po pirmojo gyvybės išmirimo netrukus sekė pakartotiniai „atkryčiai“.
„Gyvybė jau lyg ir mėgino stotis ant kojų po pirmojo smūgio, kai ją užgriuvo antroji krizė, – aiškina tyrimo autorius, Bristolio universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkas Michaelas Bentonas. – Tos krizės kartojosi daug sykių, galiausiai planetoje gyvybei palankios sąlygos iš naujo pradėjo formuotis tik praėjus 5 mln. metų po Didžiojo išmirimo.“
Didžiuoju išmirimu vadinamas permo-triaso periodo gyvybės išmirimas. Tai buvo didžiausia tokio pobūdžio katastrofa Žemėje. Ji išnaikino 96 proc. Žemėje egzistavusios jūros gyvybės rūšių ir 70 proc. sausumoje gyvenusių stuburinių, taip pat žymią dalį vabzdžių.
Kas sukėlė Didįjį išmirimą, mokslininkai kol kas nėra tikri. Panašu, kad armagedonas Žemę užgriuvo trimis etapais – taip jau sutapo, kad mirties egzaminą Žemės gyvybei surengė išsyk keletas pražūtingų veiksnių. Kai kurie tyrėjai yra linkę manyti, jog čia svarbų vaidmenį atliko ir globalinis klimato atšilimas, sukeltas milžiniškų vulkanų išsiveržimų.
Manoma, kad 10 mln. metų trukę gyvybės regeneracijos procesai užsitęsti galėjo dėl dviejų priežasčių: nepaprastai galinga pirmoji katastrofos banga ir ją lydėjęs ilgas nepalankių gyvybei sąlygų Žemėje periodas. Naujausių tyrimų rezultatai rodo, jog nepalankios gyvybei sąlygos Žemėje karaliavo 5–6 mln. metų po Didžiojo išmirimo. Šio juodojo periodo metu kartojosi anglies ir deguonies krizių, klimato šilimo ir kiti žalingi veiksniai.
Galiausiai aplinka planetoje nurimo, iš naujo pradėjo formuotis sudėtingesnės ekosistemos. Jūrose išsivystė naujos gyvų organizmų grupės (pavyzdžiui, priešistoriniai krabai ir omarai) bei pirmosios jūrų reptilijos. Jų pagrindu formavosi modernesnės ekosistemos.
„Masinius gyvybės išmirimus dažnai vertiname kaip itin negatyvius reiškinius, – atkreipia dėmesį M.Bentonas. – Tačiau gyvybė atlaikė ir patį nuožmiausią smūgį – ji sugebėjo atsigauti, nors tam prireikė daug milijonų metų. Po to susiformavo naujos gyvūnų grupės. Tai buvo ne kas kita, kaip evoliucijos perkrovimas.“
Tyrimo rezultatai pristatyti žurnale „Nature Geoscience“.
