15min.lt jau rašė, kad, pasak Bilo Murtagho, Kosmoso orų prognozių centro (Space Weather Prediction Centre) programų koordinatoriaus, antradienį užfiksuotas Saulės žybsnis buvo gan nemažas, M-2 (vidutinio) dydžio.
Vis dėlto, „The Christian Monitor“ straipsnyje teigiama, kad tai tebuvo perpėjimas, ir tokie blyksniai pasikartos.
„Didžiausias Saulės aktyvumas prognozuojamas 2013 metais. Jis kartojasi 11 metų ciklu. Reikia pripažinti, kad šiuolaikinė visuomenė labai pažeidžiama, nes naudojasi sistemomis, jautriomis Saulės audroms“, – rašoma straipsnyje.
Žmonija tampa pažeidžiamesnė
Tokios audros gali sukelti perkrovas šimtuose elektros transformatorinių, tad 130 mln. žmonių gali akimirksniu likti be elektros. Nuostoliai tokiu atveju sudarytų trilijonus dolerių.
Danielio Bakerio, Atmosferos ir kosmoso dalelių laboratorijos Kolorado universitete teigimu, žmonija kiekvieną dešimtmetį tampa vis pažeidžiamesnė, nes vis labiau priklauso nuo sklandaus elektros tinklų veikimo.
„Saulės cunamis“
Pirmasis oficialiai patvirtintas „Saulės cunamis“ kilo 1859 metais. Po kelių dienų viso pasaulio telegrafo stotyse pradėjo dėtis keisti dalykai: daugelis telegrafo darbuotojų išsivertė be elektros, pakako geomagnetinių srovių.
„Kai kur išsilydė laidai, telegrafo stotyse kilo gaisrai. O Šiaurės pašvaistę buvo įmanoma pamatyti net ir pietinėse platumose, pavyzdžiui Kuboje“, – rašoma straipsnyje.
Ekspertų nuomone, šiuo metu JAV ir daugelis kitų šalių nėra pasirengusios suvaldyti tokios didelės Saulės audros pasekmių. Bet tam jau ruošiamasi: šį rudenį JAV pradės veikti „kosminių orų prognozių“ modeliavimo sistema. Atsižvelgiant į tokias prognozes bus iš anksto apsaugoti ir elektros tinklai bei komunikacijos.
Audra truko tris valandas
Šį kartą, birželio 7 d., Saulė „išspjovė“ itin didelį kiekį plazmos. Vėliau, leisdamasi ant Saulės paviršiaus, ji uždengė beveik pusę žvaigždės paviršiaus.
Saulės audra truko apie tris valandas. Tokio dydžio audra laikoma vidutiniškai pavojinga ir dar nekenkia dirbtiniams Žemės palydovams bei elektros įrangai, sumontuotai Žemės paviršiuje.
Vis dėlto specialistai pažymi, kad tokio didelio Saulės aktyvumo nebuvo nuo 2006 metų. Todėl reikia tikėtis, jog artimiausiu metu Žemės palydovų darbas ar elektros įrenginiai mūsų planetoje gali sutrikti. Pirmiausiai gali sugesti navigacijos sistemos, tad sutriks lėktuvų, skrendančių pro poliarinius regionus, maršrutai.
Pastarasis Saulės plazmos blykstelėjimas unikalus dar ir tuo, kad kai kurios dalelės buvo neįtikėtinai „vėsios“ – tik 80 tūkst. laipsnių Celsijaus. Primename, kad Saulės vainiko temperatūra siekia 500 tūkst. – 10 mln. laipsnių. Saulės audrų metu ji gali įkaisti ir iki kelių dešimčių milijonų laipsnių.
