1. Klimato atšilimas
Jeigu manote, kad klimato atšilimo pasekmes pajus tik mūsų anūkai, klystate – tuo reikėtų susirūpinti dabar ir čia. Panašu, kad 2014-ieji taps šilčiausiais metais per visą klimato stebėsenos istoriją, o tai yra ilgiau nei šimtą metų.
Ekspertai įspėja, kad priėjome paskutinę ribą norėdami sustabdyti globalinį atšilimą: turėtume jau dabar nustoti deginti anglis, dujas ir naftą. Bet kol kas to niekas net neketina daryti, nedaug šansų, kad politikai sutars dėl bendrų sprendimų ir aukščiosio lygio susitikime klimato klausimais.
-
Apokalipsė Žemėje: kas nutiktų, jei išsiveržtų Jeloustouno superugnikalnis?
-
NASA: Žemė tik per plauką išvengė katastrofiškos Saulės audros
-
Sinoptikė apie klimato atšilimą: jeigu peržengsime ribą – sudeginsime planetą
-
„Sony“ prieš Šiaurės Korėją: prasideda naujas kibernetinio karo etapas?
-
Maliarija Vakarų Afrikoje nužudo tūkstančiais daugiau žmonių nei Ebolos karštligė
Todėl laikas ruoštis pasekmėms. Tarkim, vis dažnesnėms karščio bangoms, kurios gali būti mirtinai pavojingos. Wyborcza.pl teigimu, 2003 metais siaučiant rekordiniams karščiams vien Europoje žuvo 70 tūkst. žmonių, 15 tūkst. tokioje prie šilumos įpratusioje šalyje kaip Prancūzija.
Ką daryti? Padės tokie paprasti patarimai, kaip, tarkim, nepirkti buto su langais į vieną pusę, ypač – pietus ar vakarus. Svarbu ir augalai aplink namus, nes jie prikaupia daug drėgmės, tokiu būdu vėsindami aplinką. Todėl reikėtų priešintis norams vietoj žolynų įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, kirsti medžius prie namų ir pan.
Vis dėlto klimato atšilimas nereiškia, kad visada bus tik šilčiau. Šis reiškinys skatina įvairius nenuspėjamus gamtos pokyčius – tarkim, pasitaikys vis dažniau itin gausių liūčių. Paprastai tariant, orai bus ne tokie, prie kokių esame įpratę.
2. Kibernetiniai karai
Likus kelioms dienoms iki Kalėdų programišių auka tapo kompanija „Sony Pictures“. Nutekėjo darbuotojų duomenys, naujų filmų scenarijai.
JAV dėl atakos apkaltino Šiaurės Korėją dėl turėjusios pasirodyti filmo „Interviu“ premjeros, kur išjuokiamas šios šalies lyderis Kim Jong Unas. Tuoj po to Šiaurės Korėjoje itin sulėtėjo, o kai kur ir iš viso dingo internetas. Baltieji rūmai tvirtino prie to neprisidėję, nors tuo tikėjo ne visi.
Ekspertų teigimu, ataka prieš „Sony Pictures“ galėjo būti tik treniruotė Šiaurės Korėjos skaitmeninei armijai. Kitais taikiniais gali tapti telefonijos ir energetiniai tinklai, taip pat priešiškų valstybių atominės elektrinės. Ir vos po kelių dienų trys Pietų Korėjos atominės elektrinės darbuotojai apsinuodijo azotu, ištekėjusiu iš įrenginių. Žiniasklaidoje spekuliuota, kad tai irgi susiję su programišių išpuoliu.
Bet tai esą tik smulkmenos, nes išpuolių jau būta ir grėsmingesnių, pvz., įsilaužimų į dujotiekių sistemas, atomines elektrines ir pan. Ir atakų vargu ar sumažės, juk viskas dabar valdoma kompiuteriais.
3. Saulės audros
1859 metų rugsėjo 1 dieną anglų astronomas Richardas Carringtonas pastebėjo Saulėje blyksnius. Jie vos po keliolikos valandų sukėlė didžiausią iki šiol žinomą magnetinę audrą. Viso pasaulio telegrafo tinkluose kilo daugybė avarijų, laidai net kibirkščiavo.
Jeigu tokia audra kiltų šiandien, ji beveik sunaikintų šiuolaikinę civilizaciją. Energetikos tinkluose sudegtų transformatoriai, ilgai nutraukdami elektros tiekimą, sunaikinta būtų didžioji dalis elektronikos. Žinoma, prietaisus galima pakeisti, bet problemų kiltų dėl juose buvusių ir sunaikintų duomenų. Be to, pagaminti galingą, didelį transformatorių užtrunka 12 mėnesių. Jeigu gamykloje yra elektra...
Į šią problemą kol kas žiūrima atsainiai. JAV turi įspėjimo dėl magnetinių audrų sistemą, bet ji pasenusi. Europoje situacija geresnė dėl kitokios energetinių tinklų struktūros. Bet iš esmės didelė Saulės audra galėtų palikti pasaulį be elektros energijos ilgam.
Iš esmės didelė Saulės audra galėtų palikti pasaulį be elektros energijos ilgam.
Pasekmes sunku net įsivaizduoti.
Pasekmes sunku net įsivaizduoti. Juk elektros nebuvimas ne tik atjungs šaldytuvus, kuriuose suges maistas. Neveiks ligoninių operacinės bei gyvybines funkcijas palaikanti aparatūra. Sustos tūkstančiai liftų, metro vagonų ir traukinių. Nebus ir vandens vandentiekiuose.
Tai būtų tikras iššūkis pasauliui, jei ne civilizacijos žlugimas. Mokslininkai ramina tik tuo, kad galingos saulės audros pasitaiko vidutiniškai kartą per 500 metų.
4. Epidemija
Tai, kad epidemija gali kilti bet kada, įrodė Ebola Vakarų Afrikoje. Šią epidemiją, atrodo, pavyks pažaboti, bet daug didesnę grėsmę kelia antibiotikams atsparios bakterijos. Jų daugėja ir nėra būdų jas įveikti. Neišradus tinkamų vaistų aukų skaičius augs ir 2050 metais jau bus didesnis, nei mirusiųjų nuo vėžio.
Pasaulinė sveikatos organizacija 2014 metų gegužę paskelbė, kad „pasaulis juda epochos, kai dar nebuvo penicilino, kryptimi“. Iki šiol buvusios nepavojingos infekcijos vėl tampa mirtinomis.
Atrodytų, gerėjančios higieninės sąlygos lemia, kad užkrečiamomis ligomis sergama vis rečiau, tačiau šiuo metu būtent antibiotikai saugo nuo užkratų po operacijos ar net ištraukto danties. O jeigu jie neveiks?
5. Superugnikalnių išsiveržimai
Superugnikalnio išsiveržimas yra kur kas galingesnis nei įprasto. Žemės istorijoje tokių buvo keletas, jie visiškai nusiaubia apylinkes, storu sluoksniu pelenų padengia teritorijas, esančias kelių šimtų kilometrų spinduliu. Taip pat po tokio išsiveržimo prasideda vulkaninė žiema – ledynmečio, apimančio visą planetą, pradžia.
Žinoma, kad Šiaurės Amerikoje esantis Jeloustouno superugnikalnis išsiveržė prieš 2,1 mln. metų, tuomet – prieš 1,3 mln. metų ir pastarąjį kartą – prieš 640 tūkst. metų. Tai nutinka maždaug kas 700 tūkst. metų, bet ugnikalniai nėra nuspėjami
Tokių superugnikalnių yra ne vienas ir jų išsiveržimai turi mažesnių ar didesnių pasekmių visai planetai.
