„Pasikeitus valiutai, gyventojai įsitikino, kad jų perkamoji galia dėl to nesumažėjo, kainos staiga nepašoko, o santaupos taip pat neprarado savo vertės. Tai greičiausiai leido vietoj menamų trūkumų įžvelgti tokius privalumus kaip valiutos keitimo sąnaudų išnykimą“, – pranešime sakė banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės manymu, praėjusiais metais gyventojams nerimą kėlė ir būsimas valiutų perskaičiavimo momentas bei pereinamasis dviejų valiutų galiojimo laikotarpis.
„Dviejų valiutų cirkuliavimo savaitės kėlė apgavysčių ir apsiskaičiavimų riziką, tad natūralu, kad šio periodo žmonės nelaukė, jo bijojo, ir tai veikė jų požiūrį į euro įvedimą. O jam pasibaigus viskas pasidarė aišku – gyvenimas grįžo į normalias vėžes, ir tai pasireiškė geresniais vertinimais“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Sausio 16-19 dienomis atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 86 proc. gyventojų euro įvedimo procesą įvertino kaip sklandų ir efektyvų.
