„Visada reikia pradėti nuo ėjimo. Nesvarbu, kokio mes esame pasiruošimo, pirmiausia reikėtų pradėti vaikščioti, tada pradėti bėgioti. Įvairūs tyrimai rodo, kad apie 80 procentų žmonių daugiau ar mažiau yra nepasiruošę bėgti“, – pasakojo kineziterapeutas E.Žeimys.
Staiga pradėjus bėgioti atsiranda kelių, nugaros, čiurnų, blauzdų problemų.
„Sveikas pasivaikščiojimas leidžia mums pasitikrinti, kaip veikia mūsų širdis, plaučiai. Pripratome vaikščioti – galime bėgioti“, – tęsė specialistas.
Kineziterapeutas E.Žeimys pabrėžė pagrindines klaidas, kurias daro norintys pradėti aktyviai sportuoti.
Persistengimas. „Pakeliame judrumo lygį nuo nulio iki daugiau negu mūsų kūnas gali susidoroti“, – pasakojo E.Žeimys.
Nereguliarus darbas. „Reguliarumas yra labai svarbu. Reikia susidėlioti tam tikrą ciklą, prie kurio kūnas turėtų prisitaikyti. Jeigu mes sėdime 12-14 valandų per dieną ir kartą per savaitę išbėgame 10 km ar daugiau, tai tikrai iškils vienokių ar kitokių problemų“, – informavo specialistas.
Kiekvienam, norinčiam pradėti aktyviai sportuoti, E.Žeimys rekomenduoja apsilankyti pas specialistus. Kineziterapeutai patikrins ar tinkamai pacientas gali išlaikyti pusiausvyrą, atitinkamai gali palaikyti veikiančius raumenis, ar tinkamai kvėpuoja, ar neperkrautas stuburas, ar visi sąnariai pakankamai judrūs.
Jeigu dėl netinkamo krūvio vis dėlto atsirado negalavimų, reikėtų atkreipti į juos dėmesį.
„Dažnai žmonės išsigąsta, kad užpuola sąnarių skausmai. Normaliai vaikščiojant ir bėgiojant netgi sustipriname sąnarius. Dažniausios skausmo priežastys būna visai kitos. Tai yra raumenų disbalansas, atsirandanti įtampa, netaisyklinga sąnario judėjimo padėtis“, – pasakojo kineziterapeutas.
Kūną reikia paruošti. „Reikia gerai apšilti, atkreipti dėmesį į prasijudinimo svarbą, pasitikrinti, ar visi sąnariai gerai jaučiasi, ar mes turime tinkamą nuotaiką bėgiojimui. Jei jaučiame, kad tą dieną mes nenorime to daryti, greičiausiai mūsų kūnas siunčia signalą, kad nereikėtų to daryti“, – sakė specialistas.
Jei dėl fizinio krūvio atsirado tam tikrų skausmų, nereikėtų visiškai atsisakyti ankstesnio aktyvumo.
„Jei bėgiojote, sumažinkite krūvį iki vaikščiojimo, pamažu leiskite kūnui adaptuotis. Jeigu jau skauda, visada patariu pasikonsultuoti su specialistu“, – rekomenduoja E.Žeimys.
Dažniau judėti dieną. Bent kelis kartus per valandą pakilkite nuo kėdės, pajudinkite kojas, palaipiokite laiptais, pavaikščiokite
Staigiai nenutraukti. „Viena grubi klaida yra staigiai pradėti, kita – staigiai nutraukti. Jeigu mes jau kelis mėnesius mes bėgiojome, kūnas priprato prie krūvio, o mes staiga nutraukiame, visi kūno procesai staiga sulėtėja, atsiranda svorio augimo problemos“, – pasakojo kineziterapeutas.
Vis daugiau žmonių išmanųjų telefonų programėlėmis skaičiuoja per dieną įveikus žingsnius, nueitus kilometrus. Pasak E.Žeimio, 10 000 žingsnių per dieną – rekomendacinis skaičius, apskaičiuotas Pasaulinės sveikatos organizacijos.
„Vis dėlto, kaip ir daugelis dalykų, kas tinka visiems, greičiausiai nėra idealu niekam. Pradedančiam ėjikui siūlyčiau orientuotis ne į žingsnius, o į atstumą. Reikėtų pasivaikščioti 20-30 minučių ir rytojaus dieną pažiūrėti, kokia savijauta. Jeigu viskas gerai, pamažu ėjimo laiką ir žingsnius galima didinti“, – pasakojo E.Žeimys.
Kineziterapeutas žmogui, kuris įprastai per dieną daug nevaikšto, nerekomenduoja iškart nusitaikyti į 10 000 žingsnių įveikimą: „Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių, ar turinčių sveikatos problemų, nuo tokio krūvio susidurs su naujomis problemomis ir tai panaikins norą judėti.“
Naudinga ėjimo liga „užsikrėsti“ skatinama kartu su keliais tūkstančiais ėjimo mėgėjų. Gegužės 21 dieną visi norintys eiti (nesvarbu nei amžius, nei fizinis pasirengimas), yra kviečiami į pirmąsias „Proenzi ArthroStop“ ėjimo varžybas Druskininkuose. Nemokamą registraciją ir daugiau informacijos rasite adresu www.ejimovarzybos.lt.
Eiti bus galima ir stumiant vaikučio vežimėlį, ir vedantis augintinį, tad ypač laukiamos šeimos, taip pat nepamiršiančios pasikviesti ir senelių!
Senelius galite pakviesti nusiųsdami jiems ranka rašytą laišką! Nueikite į www.ejimovarzybos.lt, susiraskite registraciją, o ten spauskite „Pakviesti eiti savo senelius!“ Įveskite senelių gyvenamosios vietos adresą, o „Gintarinė vaistinė“ pasirūpins, kad juos pasiektų laiškas.